„Komisijos siūlymas yra teikti Seimui balsuoti, kad 2017 metais Sausio 13 dieną būtų įteiktos dvi premijos – už 2015-uosius, kadangi pernai nebuvo įgyvendintas įstatymas, ir už 2016-uosius. Už 2015 metus – profesoriui V.Landsbergiui, kaip ir buvo darytas teikimas, o už 2016 metus – V.Adamkui“, – po komisijos posėdžio trečiadienį žurnalistams pranešė jos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, nominantą šiemetinei premijai komisija rinko iš septynių kandidatų. „Buvo kitos kandidatūros, diskutavom, nėra lengvas dalykas išmatuoti žmonių, kurių kiekvienas vertas (premijos), nuopelnus, tačiau balsai pasiskirstė, kad daugiausiai balsų, penkis, surinko V.Adamkus“, – sakė parlamentarė.
Tuo metu sprendimas pakartotinai Seimui teikti nutarimo projektą dėl pernykštės premijos V.Landsbergiui buvo priimtas bendru sutarimu.
Seimo komisija pernykštei premijai buvo pasiūliusi V.Landsbergį, tačiau tą siūlymą atmetė praėjusios kadencijos Seimas. Seimo teisininkai galimybę įteikti pernai nepaskirtą premiją buvo įvertinę skeptiškai, tačiau komisijos nariai laikėsi pozicijos, kad įstatymas, nors ir pavėluotai, turi būti įgyvendintas.
„Seimas buvo nepatvirtinęs (premijos skyrimo V.Landsbergiui), tačiau pats Seimas įpareigojo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) įvertinti situaciją, EPK savo išvadoje rekomendavo grįžti prie klausimo ir pateikti Seimui iš naujo. Mes pasirėmėm praėjusių metų sprendimu, ir kadangi Laisvės premijos įstatyme numatyta, kad premija kasmet teikiama, siūlome, kad už tuos metus būtų vėliau įteikiama premija“, – situaciją aiškino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
V.Landsbergis komisijos siūlymo jam teikti praėjusių metų premiją nekomentavo. „Klausykit, man tai neįdomu“, – išvykdamas iš konferencijos Seime ketvirtadienį žurnalistams teatsakė V.Landsbergis.
Pasak pirmininkės, komisija prašys nutarimus pateikti skubos tvarka, tad seniūnų sueiga spręs, ar jie bus įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
