Komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas po komisijos posėdžio žurnalistams sakė apie tai informuosiąs Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Kontrolės, galima sakyti, Lietuvoje nėra. Kontroliuojamas tik pradinis sankcionavimo procesas, tarpinis ir galutinis – ne. Kontroliuojamas tik teisinis pagrindas, faktiniai pagrindai nėra kontroliuojami“, – teigė komisijos vadovas.
Tokią išvadą parlamentarai padarė penktadienį išklausę Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Mirnio liudijimus.
„Vaizdas, kurį pamatėme, šokiravo, kad kontrolės ne visiškai nėra, bet beveik nėra. (...) Operatyvinės veiklos subjektai gali klausytis bet ko, – teigė A.Sacharukas. – (...) Operatyvinės veiklos subjektai (slaptą sekimą – BNS) sankcionuoja vadovaudamiesi paprastais popieriukais. Jokio faktinio pagrindo prokuratūra netikrina, iš čia išplaukia, kad veikla nėra kontroliuojama.“
Komisijos nariai penktadienį sako sužinoję, kad nors Operatyvinės veiklos įstatymas numato, jog operatyvinės veiklos subjektas su motyvuotu raštu turi kreiptis į prokurorą dėl leidimo slapta klausytis pokalbių arba kitaip kontroliuoti įtariamąjį, o prokuroras – į teisėją, šios tvarkos ne visada laikomasi.
Operatyvinės veiklos subjektai gali klausytis bet ko, – sakė A.Sacharukas.„Būna, kad prokurorai ne visą laiką eina į teismą, o patys subjektai važiuoja pas teisėjus ir be jokių aiškių pagrindų, vadovaudamiesi tik kažkokiu popieriuku, sankcionuoja klausymąsi“, – pasakojo komisijos pirmininkas. Be to, įstatymai leidžia specialiosioms tarnyboms sankcijų kreiptis į bet kurį šalies apygardos teismą.
„Jeigu operatyvinės veiklos subjektas kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą ir negauna sankcijos, tai netrukdo jam važiuoti į Šiaulius prašyti tos pačios sankcijos, – tvirtino A.Sacharukas. – Jeigu negauna Šiauliuose, važiuoja į Panevėžį, jeigu Panevėžyje – važiuoja į Klaipėdą ir pagaliau važiuoja į Kauną, kur gauna. Lietuvoje nėra bendros sistemos, kad būtų suvesta, kad jau šis prašymas buvo atmestas.“
Todėl, anot A.Sacharuko, gali atsitikti taip, kad vienam teismui atmetus prašymą išduoti sankciją klausytis kurio nors žmogaus pokalbių, po poros valandų tokį leidimą išduoda kitas teismas. Visų išduotų sankcijų nuorašai siunčiami į Generalinę prokuratūrą. A.Sacharuko tvirtinimu, būtent čia turi būti viskas patikrinama.
„Bet kiek mes šiandien išgirdome iš prokuroro, joks darbas nevyksta. Jie arba neturi galimybių, arba nenori kontroliuoti“, – sakė parlamentaras.
Todėl kitą savaitę į komisijos posėdį kviečiamas generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. „Reikalausime iš prokuratūros tikros kontrolės“, – tvirtino komisijos pirmininkas.
Komisija taip pat planuoja parengti keletą įstatymo pataisų, kurios įpareigotų kontroliuoti ne tik faktinį sankcijų išdavimo pagrindą, bet ir įpareigotų domėtis, kaip tyrimas vyksta toliau.
Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai buvo patikėta išsiaiškinti, ar teisinga viešai paskelbta informacija, kad neteisėtai klausomasi žurnalistų pokalbių. Tačiau A.Sacharukas sakė negalįs atsakyti į šį klausymą, nes tai esanti valstybės paslaptis. Jis tik patvirtino, kad nepradėtas nė vienas su tuo susijęs ikiteisminis tyrimas.
Išėjęs iš komisijos posėdžio Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis žurnalistams sakė visas sankcijas išduodantis vadovaudamasis įstatymais. Kita vertus, pripažino neturįs galimybių patikrinti, ar pareigūnai jam pateikia teisingą ir motyvuotą informaciją.
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A.Mirnis, paklaustas, kodėl pasirašo kreipimusis į teismą dėl pokalbių klausymosi, net jeigu tyrimas nesusijęs su Šiauliais, tvirtino, jog tokią galimybę numato įstatymas. „Konspiracijos klausimais tai gali būti daroma“, – sakė jis.
Į klausimą, ar sulaukė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų prašymų kreiptis į teismą dėl žurnalistų pokalbių klausymosi, Šiaulių prokuroras neatsakė.
Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija tiria galimą žurnalistų pokalbių klausymąsi. Apie tai paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius, Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys. Pasak jo, klausomasi tų žurnalistų, kurie viešai kėlė klausimus dėl saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje.
D.Kuolio duomenimis, Valstybės saugumo departamentas žurnalistų pokalbių klausymąsi organizavo per A.Mirnį ir B.Kalainį.
