Operatyvinius veiksmus apima telefoninių pokalbių turinio kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės.
Komisijos duomenimis, visų minėtų asmenų atžvilgiu vykdytus operatyvinius veiksmus sankcionavo apygardų teismai, remdamiesi pernai galiojusiu Operatyvinės veiklos įstatymu. Nuo šių metų sausio jį pakeitė Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
Didžiąją dalį sankcionuotų veiksmų sudarė telefoninių pokalbių turinio kontrolė. Dauguma sankcijų išduota Policijos departamentui prašant.
Maždaug ketvirtadalio operatyvinių tyrimų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko socialdemokrato Dariaus Petrošiaus pranešime teigiama, kad šiuos duomenis iš teisėsaugos institucijų jis gavo nelengvai.
Jo tvirtinimu, vien norint sužinoti minėtus skaičius jam, kaip komisijos pirmininkui, teko du mėnesius vykdyti intensyvias derybas su kriminalinės žvalgybos subjektais: Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės kriminaline tarnyba, Valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu.
„Mes negalime daryti vienareikšmiškų išvadų vien iš fakto, kad dauguma atvejų po sankcionuotų operatyvinių veiksmų ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Operatyvinės veiklos uždaviniai neapsiriboja tik nusikalstamų veikų ar jas darančių asmenų išaiškinimu. Be to, atliekant operatyvinius tyrimus gaunama informacija buvo dažnai panaudojama kituose ikiteisminiuose tyrimuose“, – sakė komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, komisija ateityje sieks pateikti daugiau skaičių apie kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamus veiksmus ir vykdomus tyrimus. Šie duomenys šiuo metu yra nevieši.
„Komisijos vykdoma parlamentinė kontrolė bus nukreipta į kriminalinės žvalgybos efektyvumo didinimą“, – pabrėžė D.Petrošius.
Jis pranešė, kad artimiausiu metu komisija ketina su Generaline prokuratūra ir kriminalinės žvalgybos subjektais pradėti bendrą darbą, kad būtų nustatyti kriminalinės žvalgybos efektyvumo kriterijai.
Be to, komisijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad dėl anksčiau galiojusio teisinio reglamentavimo ir dėl to, kad statistiniai duomenys nebuvo sistemingai renkami, jo vadovaujama komisija dabar negali vertinti tam tikrų skaičių dinamikos.
„Tenkindami viešąjį interesą, sieksime reguliariai, kas pusę metų, pateikti visuomenei atliekamų žvalgybinių veiksmų skaičiaus ir efektyvumo dinamiką“, – pareiškė D.Petrošius.
Kadangi pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą dalis informacijos gali būti atskleidžiama tik jos savininko sutikimu, Seimo komisija neatmeta galimybės kreiptis į specialią komisiją, kuri sprendžia su informacijos atskleidimu susijusius ginčus.
„Mes manome, kad dalis iki šiol riboto naudojimo informacijos gali būti viešinama, ir sieksime visuomenei aiškiai atsakyti, ar nėra piktnaudžiaujama žmogaus teisėmis“, – teigė D.Petrošius.
2011 metų pavasarį buvo paviešinta Europos Komisijos turima informacija, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo.
Paskelbti skaičiai tuomet sukėlė kai kurių politikų pasipiktinimą dėl esą masinio sekimo masto, tačiau triukšmas nurimo atsakingoms institucijoms tvirtinant, jog skaičiai išpūsti dėl skaičiavimo metodikos, kai dėl vieno asmens užklausos siunčiamos keliems operatoriams, ir visos sumuojamos.
