Sprendime Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė raginami „sutelkti jėgas ir iki kito Europos Vadovų Tarybos posėdžio birželio mėnesį susitarti dėl tinkamiausio Lietuvos atstovavimo ginant Lietuvos interesus Europos Vadovų Taryboje, atsižvelgiant Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose svarstomus klausimus“.
Už tokį kreipimąsi balsavo 14 Seimo narių, trys buvo prieš, vienas susilaikė.
Anot jos, EVT susitikimuose šiuo metu dalyvauja tik du prezidentai – Lietuvos ir Rumunijos, kitoms valstybėms atstovauja vyriausybių vadovai.
„Puikiai suprantame, kad pagal Konstituciją prezidentui priskirti užsienio politikos klausimai, o visi kiti, su vidaus aktualijomis ir sprendimais susiję klausimai yra Vyriausybės kompetencija. Ar tai būtų kova su pandemija, ar įsipareigojimai dėl žaliojo kurso, ar socialiniai klausimai – tai Vyriausybės atsakomybė, kaip jie įgyvendinami“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Seimo komitetai prieš kiekvieną EVT susitikimą tvirtina Lietuvos poziciją.
„Ar mes galime įpareigoti prezidentą sakyti vienokius ar kitokius dalykus? Tai pagrindinis klausimas, kuris kelia neaiškumų“, – sakė parlamentarė, motyvuodama priimtą sprendimą.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, konservatoriai ėmė kelti, laimėję Seimo rinkimus.
Jie buvo užsiminę apie galimybę priimti specialų įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
Prezidentas G.Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.
