Nuotolinio posėdžio transliaciją žiūrėkite čia:
Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tikino, kad svarbiausias klausimas, pagal kokį priemonių planą dabar valdoma ekstremali situacija, kokie didžiausi sunkumai iškyla.
Pasak jo, įdomu, kaip bus privalomai karantinuojami iš užsienio grįžę asmenys.
Sveikatos apsaugos ministras patvirtino, kad atskirai apgyvendinti numatoma ir nesunkiai sergančius asmenis. Dėl šio sprendimo pasipiktino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Tai galėtų būti sanatorijos, atskiros ligoninės, kad jie nesimaišytų. (...) Gal kai kurių detalių neapgalvojame, nes laiko tam daug neturime, turime sprendimus priimti greitai“, – aiškino ministras.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla nurodė, kad policija nėra gavusi nurodymo iš namų surinkti lengvai sergančiųjų ir rūpintis jų palydėjimu į karantino vietas.
Pasak jo, kol kas kalbama tik apie sugrįžtančiųjų privalomą karantinavimą.
Konservatorius Arvydas Anušauskas klausė, ar prieš sugrįžusius iš užsienio karantinuojant privalomai visiems asmenims bus atliekami testai ir nustatoma, ar jie serga, ar ne.
Gal kai kurių detalių neapgalvojame, nes laiko tam daug neturime, turime sprendimus priimti greitai.
A.Veryga tikino, kad tiriant visus sugrįžusius, dalis jų vis tiek gaus neigiamą atsakymą, nors galbūt jau sirgs. Taigi tai nebus daroma.
„Masiškai testuoti neturime nei tiek testų, nei tiek įrangos“, – pripažino ministras. Jis tikino, kad Lietuva yra nupirkusi greitųjų testų, bet jie esą rodo jau persirgimą, o ne ligą esamuoju laiku.
Pasak ministro, pagal tarptautines rekomendacijas, dabar būtina į visus žiūrėti kaip į potencialiai užsikrėtusius.
„Teisinis pagrindas labai silpnas“, – konstatavo A.Anušauskas.
A.Veryga dar aiškino, kad kol kas kaukių dėvėjimas visiems be išimties yra ne nurodymas, o rekomendacija. Jis tikino, kad „kaukės“ gali būti tiesiog šalikas ar skarelė.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė tikino, kad jau trečiadienį gali būti įvesta ir nauja taisyklė lauke vaikščioti tik po du. Dėl tokio nurodymo spręs Vyriausybė.
Sienos uždarytos dar 20 dienų
R.Tamašunienė tikino, kad šiuo metu rengiamos įstatymų pataisos, kad į situaciją būtų galima greičiau reaguoti, o pažeidėjus bausti griežčiau.
„Vidaus sienų kontrolė pratęsta 20 dienų“, – sakė ministrė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad Lietuva labai anksti priėmė būtinus sprendimus.
„Daugiausia klausimų kyla dėl testų. Lietuva turėjo užsisakiusi tų testų labai nemažai, bet problema yra jų pristatymas. (...) Dabar jau didžiuliai kiekiai užsakyti Kinijoje, apie 300 tūkst. testų šią savaitę turi pasiekti Lietuvą“, – teigė ministras. Jis tikino, kad čia minėjo ne greituosius testus, o reagentus rimtiems tyrimams.
Pasak jo, reagentai neatvyksta ne tik į Lietuvą, bet ir į Estiją.
A.Veryga tikino, kad dabar perkama „nesismulkinant, avansu labai daug“.
Pasak jo, deja, ne visos medicinos įstaigos pasirūpino apsaugos priemonėmis, todėl tiems, „kam būtinai reikia“, jos teikiamos iš valstybės rezervo.
Dabar jau didžiuliai kiekiai užsakyti Kinijoje, apie 300 tūkst. testų šią savaitę turi pasiekti Lietuvą.
„Aišku, rezervas ne begalinis, jis senka. Yra priemonių užsakyta už 24 mln. eurų“, – sakė ministras.
Be to, pasak ministro, deramasi dėl plaučių ventiliavimo aparatų. Jos perkamos ne tik per ES pirkimų platformą, bet ir iš vietos įmonių, ir iš Kinijos.
A.Veryga pripažino, kad trečiadienį svarstoma ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu paskirti premjerą Saulių Skvernelį arba performuoti pačią centro sudėtį.
„Galvojama, kaip kelti į aukštesnį lygį, nes klausimai aprėpia ne tik sveikatos sritį. Sprendimų kol kas priimta nėra“, – sakė ministras.
D.Gaižauskas tikino, kad pagal hierarchiją premjerui tokiam centrui vadovauti nederėtų.
Ruošiasi vidutiniam scenarijui
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas ministro klausė, ar svarstoma, kad ligoninės gali tapti ligos židiniais, kai jau matoma, kad medikai užsikrečia.
Pasak ministro, plaučių ventiliavimo aparatų Lietuvoje yra 900, lovų – daugiau. Be to, pasak jo, medikai dirba pamainomis, kad vieniems užsikrėtus, darbus perimtų kita pamaina.
„Jei Lietuvą ištiks Italijos scenarijus, nė viena šalis tam nėra pasiruošusi“, – kartojo ministras.
A.Veryga tikino, kad niekas dabar nežino, kokia yra reali padėtis ir ar viruso kreivė jau auga nevaldomai.
Ministro teigimu, Lietuva negali skaičiuoti galimo piko pagal kitų šalių patirtį, nes ėmėsi priemonių iš anksto.
„Maždaug kas dešimt dienų skaičius gali augti penkis kartus. Bet tai yra teorijos“, – akcentavo jis.
Pasak ministro, jei pildysis optimistinis scenarijus, Lietuvai gali nė neprireikti plaučių ventiliacijos aparatų, nei visų medicinos pajėgumų.
Visgi, anot ministro, Lietuva rengiasi vidutiniam scenarijui ir tikisi turėti apie 1400 plaučių ventiliavimo aparatų, kurių turėtų užtekti.
Tikrą žinojimą turime apie 80 aparatų.
Lietuva jau buvo užsakiusi 400 plaučių ventiliavimo aparatų, tačiau dabar sunerimta, kad jų atsiuntimas gali užstrigti, todėl perkama papildomai. Pirmiausia, Lietuvoje.
„Tikrą žinojimą turime apie 80 aparatų“, – sakė ministras ir pridūrė, kad jie perkami iš įmonių Lietuvoje. Taip pat deramasi dėl pirkimų iš Kinijos.
Ministras patikino, kad perkama nesilaikant viešųjų pirkimų taisyklių, o neskelbiamų derybų būdu, tik įvertinus, ar kaina adekvati.
„Daug žmonių yra įtraukta ir niekas nebegaišta. Procedūros netaikomos“, – sakė jis.
Blogiausiam scenarijui, anot A.Verygos, pasirengti neįmanoma, nes tada jau tektų spręsti, ką gydyti, o ko ne, vietų ligoninėse tikrai nepakaktų.
R.Karoblis: nepaprastosios padėties nereikia
Vytautas Bakas klausė, ar nereikėjo įvesti nepaprastosios padėties, nes žmogaus teisės Lietuvoje jau yra varžomos.
„Tai politinis sprendimas“, – teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, priežasčių įvesti nepaprastąją padėtį dabar nėra. O dėl konstitucinių teisių ribojimo, pasak jo, svarbiausia, kad neribojama žodžio laisvė.
Ministras tikino, kad nustačius užsikrėtimą Rukloje, situacija yra valdoma. Klausiamas, ar kariai turi apsaugos priemones, ministras sakė, kad jie aprūpinti. Be to, kariuomenė apsaugos priemones savo ruožtu taip pat perkasi ir savo jėgomis, ir per NATO sistemas.
„Kol kas problemų vykdant funkcijas kariams, nėra“, – sakė ministras.
Posėdis rengtas nuotoliniu būdu
„Aiškinsimės, kas susiję su ekstremalia situacija: pasirengimas, ko trūksta, ką numatę daryti. Mes daugiau kelsime nacionalinio saugumo klausimus“, – prieš posėdį BNS sakė NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Anot jo, pateikti informaciją komitetui prašoma sveikatos apsaugos, krašto apsaugos, vidaus reikalų ministrų, policijos generalinio komisaro.
D.Gaižausko teigimu, NSGK posėdis bus rengiamas nuotoliniu būdu.
„Pagal įdiegtą programą, pasijungti kiekvienas NSGK narys galime gana nesunkiai, testavimus padarėme, suveikė labai gerai“, – sakė jis.
Seimo komitetas antradienį taip pat planuoja susipažinti su Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakymais į komiteto klausimus apie tikrintus kandidatus į prezidentus ir jų aplinką.
Ši posėdžio dalis bus uždara, sakė komiteto pirmininkas. Jo teigimu, ji taip pat galės vykti nuotoliniu būdu.
„Jeigu bus būtinybė bendrauti įslaptintu ryšiu, puikiai galime pasinaudoti apskričių policijos komisariatuose įdiegta sistema. Žodžiu, esame pasirengę, ir komitetas gali dirbti be trukdžių“, – BNS sakė D.Gaižauskas.
Jis tik atkreipė dėmesį, kad VSD pateikta medžiaga yra įslaptinta, su ja susipažinti galima tik fiziškai ateinant į Seimą.
Aukšto rango žvalgybos pareigūnas pernai balandį yra informavęs tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, jog VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba, įtariama, neteisėtai rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus. V.Bako vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad VSD galėjo kištis į politinius procesus.
VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, griežtai laikėsi įstatymų. Žvalgybos tarnyba tvirtina, kad galėjo tikrinti informaciją, vykdydama pavedimą tirti galimą užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus.
V.Bakas perdavė medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai, o sužinojęs, kad tyrimas nebeatliekamas, Seimo valdybai pasiūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą.
