Pasak Mykolo Majausko, turi būti didinamas finansavimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Tačiau dėl to tikslinti šių metų biudžeto kol kas neplanuojama – finansavimas didėtų 2023 metais.
„Tiek praeities įvykiai su sankcijų taikymu Baltarusijos įmonėms parodė, kad turime stiprinti savo kompetencijas. Taip pat praeities pinigų plovimo skandalai bankiniame sektoriuje Baltijos šalyse parodė, kad yra tam tikrų spragų“, – po uždaro posėdžio, kuriame komitetas aptarė tarptautinių sankcijų pritaikymą Rusijai ir su ja siejamiems asmenims Lietuvoje, antradienį BNS sakė M.Majauskas.
„Kol kas biudžeto tikslinimas numatytas su papildomu finansavimu tik krašto pasaugai. Kol kas papildomų korekcijų tam (sankcijų įgyvendinimo kompetencijoms – BNS) biudžete nenumatyta, mano žiniomis nėra tokių korekcijų“, – sakė M.Majauskas.
Jo teigimu, kovoje su pinigų plovimu reikia ne tik tinkamo finansavimo, pavyzdžiui, programinei įrangai įsigyti, bet ir žmogiškųjų išteklių.
Pasak jo, 2020 metais FNTT papildomai buvo skirta 400 tūkst. eurų pinigų plovimo prevencijos analitiniam padariniui stiprinti, o 2022-aisiais numatyta dar 1,3 mln. eurų 30 naujų pareigybių įsteigti.
„Jau šiuo metu imtasi reikšmingų veiksmų, bet, mano supratimu, yra nepakankamai. Jeigu vertintume Lietuvos pinigų plovimo prevencijos kompetencijas ir finansavimą su Latvijos tokios institucijos finansavimu, jis yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Tai akivaizdu, kad turime stiprinti ir dar yra vietos, kur pasistengti“, – tvirtino M.Majauskas.
FNTT BNS nurodė, kad 2020 metais Pinigų plovimo prevencijos valdyboje buvo 26 pareigybės, 2021-aisiais – 33, o šiemet – 35. Pernai valdyboje buvo įsteigtas naujas Priežiūros skyrius, prižiūrintis, kaip finansų ir kitos įstaigos įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Dabar jame dirba septyni specialistai.
FNTT šiemet numatyti 11,8 mln. eurų asignavimai, pernai jie siekė 10,9 mln. eurų, o užpernai – 9,5 mln. eurų.
Pasak jo, nuo karo Ukrainoje pradžios gauti 73 bankų pranešimai dėl pinigines operacijas su Rusija (48) ir Baltarusija (25).
„Tokiais atvejais lėšos laikinai sustabdomos vidinėse banko stebėjimo sistemose ir laukiama papildomų operacijas pagrindžiančių dokumentų. Šiuo metu trijų operacijų lėšos jau yra sustabdytos ir įšaldytos“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Pasak jo, sankcijos Lietuvoje pritaikytos penkioms Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui.
„Šiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst. eurų, 3 tūkst. JAV dolerių ir 520 tūkst. Rusijos rublių. Tai daugiausiai Rusijos komercinių bankų ir Rusijos oligarchų valdomų įmonių lėšos Lietuvos komerciniuose bankuose. Kol kas apimtys nėra didelės, bet atsakingos tarnybos intensyviai dirba“, – anksčiau antradienį BNS teigė M.Majauskas.
Jis pripažino, kad apimtys nėra didelės: „Nesiimsiu spekuliuoti, tai tik pirminiai duomenys“.
M.Majausko teigimu, įšaldytų lėšų savininkai susiję su neįvardijamomis įmonėmis Lietuvoje.
„Dar taip pat laukia didelis darbas peržiūrėti registruotą turtą Lietuvoje: nekilnojamąjį turtą, akcijas, vertybinius popierius. Tai laukia nemažai atsakingo tarnybų darbo ir to turto įšaldyto gali būti ir daugiau“, – kalbėjo M.Majauskas.
Jo teigimu, įmonių ir asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašas nuolat pildosi, todėl bus ir daugiau Lietuvoje įšaldyto jų turto.
