„Mes kreipėmės į Krašto apsaugos ministeriją, kad būtų parengta oro gynybos koncepciją, naujiena ta, kad turime Madrido NATO viršūnių susitikimo išvadas, kur skirta ir oro gynybai dėmesio, ir įdomu, ką tai programuoja į ateitį mūsų valstybei ir regionui“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot komiteto pirmininko, komiteto nariai aiškinsis, ką Lietuva dėl oro gynybos gali padaryti nacionaliniu lygmeniu, ką – regioniniu, kaip ji matoma NATO lygmeniu.
Seimo NSGK dėl oro gynybos koncepcijos parengimo į Krašto apsaugos ministeriją kreipėsi kovo mėnesį.
Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius, nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios patruliuoja palei Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos oro erdvę.
NATO šalių vadovai Madride birželio pabaigoje patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
Taip pat sutarta dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300 tūkst. karių, numatyta rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.
