„Valstiečio“ Kęstučio Mažeikos vadovaujamas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo pataisas, kuriomis būtų uždrausta atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Šio klausimo svarstymas nebuvo paskelbtas oficialioje komiteto darbotvarkėje. Taigi visuomenė apie tai sužinoti negalėjo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų registruotas įstatymas galbūt leistų stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
Nepritarė teisininkų išaiškinimui, kad įstatymas atgal negalioja
Pataisos nurodo, kad Vyriausybė galėtų pati apsispręsti, ką daryti su jau vykdomais projektais, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus.
Tokiai formuluotei pastabas išreiškė Seimo Teisės departamentas.
„Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas“, – rašoma Seimo teisės departamento pastabose „valstiečių“ įstatymo projektui.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos komitetas balsavimo metu atmetė tokią Seimo teisininkų pastabą.
Komitetas nusprendė palikti išimtį įstatymo projekte ir leisti Vyriausybei nuspręsti dėl jau statomų jėgainių. Ketvirtadienį Seime laukia šio įstatymo priėmimas.
Komiteto pirmininkas: turėjome skubiai aptarti klausimą
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika 15min teigė, kad klausimas nebuvo paskelbtas oficialioje darbotvarkėje, nes įstatymo projektą reikėjo apsvarstyti skubiai.
„Turėjome skubiai aptarti, nes rytoj yra įtraukta į darbotvarkę kaip priėmimas šito klausimo. Todėl buvo prie kitų klausimų įdėta“, – kalbėjo K.Mažeika
Paklaustas, ar jam atrodo normalu, kad visuomenė negalėjo sužinoti, jog komitete bus svarstomas įstatymo projektas, Seimo narys teigė: „Ką aš žinau. Tokia praktika yra. Atsižvelgiant į darbotvarkę ir kiek laiko tas tęsiasi, tai aš manau, kad čia nieko tokio kažko labai esminio... kažkokio kardinalaus sprendimo nepriėmėm.“
15min klausė K.Mažeikos apie atmestas Teisės departamento pastabas. Komiteto pirmininkas sakė, kad dėl šio klausimo buvo balsuojama.
„Seimo narių buvo tokia nuomonė ir balsavome dėl šito vienintelio. <...> Kolegos Seimo nariai atsižvelgdami į visuomenėje tvyrančią atmosferą ir visuomenės lūkesčius bei poreikius priėmė tokį sprendimą“, – sakė K.Mažeika.
Anksčiau atmetė neigiamą Vyriausybės išvadą
Šios įstatymo pataisos Seime svarstomos jau ilgą laiką. Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui taip pat buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis teigė, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.
Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė tokiai išvadai. K.Mažeika tuomet sakė, jog premjeras yra kitokios nuomonės: „Kiek teko ir su premjeru kalbėti, yra naujų faktų, naujų argumentų. <...> Ir premjeras tikrai nėra tos nuomonės, kuri lygtai būtų čia aprašyta.“
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
