Šis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys organizavo į Baltijos jūrą nukritusio orlaivio paieškos operaciją.
Penktadienį išklausęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Karinių oro pajėgų atstovų paaiškinimus bei lakūno Jurgio Kairio nuomonę, komitetas išvadų dėl galimų klaidų per paieškos operaciją kol kas daryti neskuba.
„Aš nenoriu taip skubėti išvadų daryti. Juo labiau, kad dar mes neapklausėme ir visų pagrindinių liudytojų. Tai, sakysime, Jūrų pajėgų koordinacinis (gelbėjimo) centro vadovo, tų pačių „Klaipėdos avialinijų“ vadovo – kad išsiaiškintume, ar buvo gelbėjimo priemonės šitam lėktuve, ar nebuvo. Kitas dalykas – dar mes ir Aeronautikos (gelbėjimo koordinacinio) centro vadovo negirdėjome, nes jis yra išvykęs į Švediją“, – penktadienį žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Mums labai svarbu iš Švedijos gauti atsakymus – kiek jie pasiuntė pajėgumų, kodėl jų radarai matė (lėktuvą). Pagaliau tą techniką, kuris išleido lėktuvą Geteborge, paklausti, ką jis matė tame lėktuve, ar jis matė gelbėjimo priemones. Neturint šių visų liudijimų, aš neskubėčiau su išvadomis“, – dėstė A.Paulauskas.
Jo teigimu, per vizitą į Klaipėdą tikimasi išsiaiškinti, kaip panaudoti Lietuvos pajėgumai per šią gelbėjimo operaciją.
„Kaip buvo mūsų pajėgumai išnaudoti – tai kitą savaitę mes aiškinsimės Jūrų koordinaciniame gelbėjimo centre. Buvo pasitelkti švedų ir naikintuvai, ir sraigtasparniai, tai, mūsų nuomone, reikės vertinti, ar buvo pakankamai pajėgų nustatyti ir gelbėti tuos žmones“, – sakė A.Paulauskas.
A.Navickas teigė nežinantis, ar naikintuvai iš Švedijos kilo specialiai šiai operacijai, bei pabrėžė, kad Baltijos šalyje oro policijos misiją vykdantys naikintuvai skirti ne paieškai.
Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Audronis Navickas penktadienį savo ruožtu žurnalistams tvirtino, kad pajėgumų paieškos ir gelbėjimo operacijai iš oro po nelaimės mesta pakankami.
„Galėtume (kelti naikintuvus), bet jie ne šitą misiją vykdo. Tuo momentu jau virš paieškos rajono buvo penki lėktuvai. Gali ir 30 lėktuvų į paieškos rajoną susikviesti, bet kas juos koordinuos?“ – sakė A.Navickas.
Jis teigė nežinantis, ar naikintuvai iš Švedijos kilo specialiai šiai operacijai, bei pabrėžė, kad Baltijos šalyje oro policijos misiją vykdantys naikintuvai skirti ne paieškai.
„Tam, kad nuskristum į paieškos ir gelbėjimo rajoną, naikintuvo nereikia, užtenka sraigtasparnio, kuris aprūpintas ne tik paieškos priemonėmis, bet gali ir gelbėti. Jame yra apmokytas personalas, kuris nuleis gelbėtoją ant gervės, ištrauks nukentėjusiuosius, jeigu jie sėkmingai išsigelbėjo, ir pargabens juos į krantą. Čia ne naikintuvo funkcija yra vykdyti tai“, – teigė A.Navickas.
Radarai atitinka reikalavimus
Kartu jis aiškino, kad kariniai sraigtasparniai neprasčiau už pasieniečių sraigtasparnius pasirengę vykdyti paiešką. Be to, jis užtikrinto, kad Lietuvos turimi kariniai radarai atitinka nustatytus NATO reikalavimus, nors An-2 ir nefiksavo.
„Tas lėktuvas buvo per žemai ir per toli, kad jį matytume radaro ekranuose“, – sakė karininkas.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
