Už projektą balsavo keturi komiteto nariai, prieš buvo penki. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas paskirtas pagrindiniu šio projektui svarstymui.
Komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė teigė, kad projekto priešininkų argumentai buvo „tie patys, kad silpninama Konstitucija“. Ji pati pasisakė už projektą.
Projektu siūlyta mažinti referendumo kartelę Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio pataisoms: pakeitimams užtektų, jog už juos balsuotų daugiau kaip pusė dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip du penktadaliai visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Šiuo metu Konstitucijos pirmasis ir keturioliktas skirsnis keičiami tik pusės visų rinkimų teisę turinčių piliečių valia. Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.
Šis projektas toliau bus teikiamas svarstyti Seimui: jei parlamentas nuspręs nepritarti VVSK išvadai, galės paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti.
Kartelę referendumui siūloma mažinti rengiantis referendumui dėl dvigubos pilietybės. Išplėsti dvigubos pilietybės institutą prašo išeiviai, tačiau jie baiminasi, kad referendume nepavyktų pakeisti Konstitucijos dėl mažo aktyvumo.
Seimo ketinimus mažinti balsų kartelę didesnę apsaugą šiuo metu turintiems Konstitucijos skirsniams kritikuoja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė tvirtino, kad tokį projektą, atverianti kelią lengvesniam pamatinių Konstitucijos nuostatų keitimui, šalies vadovė vetuotų.
Šalies vadovė jau vetavo pataisas, kurios išimtį dėl mažesnės kartelės darė išskirtinai pilietybė apibrėžiančiam Konstitucijos 12 straipsniui. Seimas tokiam prezidentės veto pritarė.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės paskelbtas kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai. Bet šio nutarimo galiojimas sustabdytas, kol Konstitucinis Teismas įvertins, ar balsavimas su dviejų dienų pertrauka neprieštarauja Konstitucijai.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.
