TTK trečiadienį nusprendė kreiptis į Seimo valdybą dėl pasiūlymų Vyriausybei siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą R.Pakso byloje prieš Lietuvą.
Komiteto kreipimesi siūloma prašyti Vyriausybės sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų Seime šiuo metu svarstomą Konstitucijos aptaisą dėl R.Pakso ir pateiktų pasiūlymus dėl galimų kitų alternatyvių Konstitucijos pataisų.
Komitetas pažymi, kad nuo 2014 metų rugsėjo 25 dienos Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą.
Per daugiau nei ketverius metus taip ir nepavykus priimti Konstitucijos pataisų dėl kandidatavimo po apkaltos, Lietuvai pirmą kartą buvo pritaikyta tarptautinė sankcija.
2018 metų gruodį Ministrų Komiteto Žmogaus teisių posėdyje buvo priimta tarpinė rezoliucija, kuri reiškia, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje, pareigos besąlygiškai vykdyti EŽTT sprendimus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Siekiant įgyvendinti EŽTT sprendimą, Vyriausybėje prieš dešimtmetį jau buvo sudaryta darbo grupė dėl teisinių alternatyvų įgyvendinant minėtą sprendimą, tačiau iki šiol Seime neužteko balsų priimti Konstitucijos pataisoms dėl kandidatavimo po apkaltos.
Šiuo metu Seime svarstoma Konstitucijos 74 straipsnio pataisa siūlo per apkaltą pašalintiems asmenims leisti kandidatuoti į Seimą po dešimties metų pertraukos. Tačiau per apkaltą pašalintas asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, eiti kitų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, pvz., ministro, premjero, teisėjo.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R.Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
