„Kartu su biudžeto tikslinimu siūlysime stiprinti krašto apsaugos sistemos finansavimo parlamentinę kontrolę koreguojant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą“, – BNS teigė komiteto vadovas.
„Siūlysime numatyti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetai būtų informuojami raštu apie įsigijimų ir infrastruktūros projektus, viršijančius 20 mln. eurų“, – pridūrė M. Majauskas.
Pasak jo, komitetams turėtų būti pateikta informacija, kokio poveikio iš tokių investicijų tikimasi: koks gynybinis pajėgumas ir kiek bus jis išplėtotas, kokie bus įsigijimai ir kiek, už kokią kainą, kokios planuojamos ilgalaikio aptarnavimo sąnaudos.
-
V.Zelenskis: uždarykite mūsų oro erdvę, kitaip Rusijos raketos kris ir ant NATO šalių gyventojų namų
-
Vokietijos ekonomikos ministras: žadėjome apginti Ukrainą nuo Rusijos, bet nenorėjome jos matyti NATO
-
Prancūzų aktyvistas įsmuko į V.Putino dukros vilą ir pakvietė ten pabėgėlius iš Ukrainos
-
Ukraina teigia, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai įskrido į NATO oro erdvę
-
Pasaulio reakcija: JAV ir Kinijos pareigūnai surengė „turiningas derybas“ dėl karo Ukrainoje
Taip pat turės būti nurodomos pirkimuose ar projektuose dalyvaujančios įmonės.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį svarstys Vyriausybė siūlymą tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą numatant didesnį krašto gynybos finansavimą.
Seimas praėjusią savaitę ėmėsi biudžeto tikslinimo numatant išlaidas gynybai didinti iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 300 mln. eurų. Dabar šis dydis yra 2,05 proc. BVP.
Anksčiau šiems metams krašto apsaugai buvo suplanuota 1,2 mlrd. eurų.
Lietuvos krašto apsaugos biudžetas didinimas Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje.
