Vienam balsavus „prieš“, likusiems – „už“, Sveikatos reikalų komitetas išreiškė nepritarimą „darbiečio“ Andriaus Mazuronio siūlymui suvienodinti svaigiųjų gėrimų pardavimo laiką visomis savaitės dienomis – alkoholis būtų pardavinėjamas nuo 10 val. iki 20 val.
Komitetas A.Mazuronio registruotas pataisas pasiūlė tobulinti.
„Prieš“ balsavo vienintelė Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.
-
Vyriausybė alkoholio ribojimų švelninimui pritarė be diskusijų: neprieštaravo net A.Dulkys
-
Premjerė dėl stipraus alkoholio 18-mečiams: mes juos laikome suaugusiais žmonėmis
-
Toksikologai: valdžios planai dėl alkoholio ribojimo kelia rizikų jaunuoliams
-
Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi konservatorių nuomonė apie alkoholio ribojimus
-
Apklausa: vyrai labiau remia alkoholio prekybos laisvinimą nei moterys
„Tikslinga išlaikyti esamą alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą“, – rašoma komiteto išvadoje.
Pataisas siūlo tobulinti
Sveikatos reikalų komitetas apsisprendė ir dėl Seimo liberalų registruotų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų – M.Danielei susilaikius, kitiems balsavus „už“, pasiūlė pataisas grąžinti iniciatoriams tobulinti.
„Ten, kur bandoma daryti esminius pakeitimus atlaisvinant alkoholio vartojimą ir prieinamumą vartoti, mes sakome nepritarti“, – per posėdį kalbėjo Seimo konservatorius Linas Slušnys.
Jam antrino buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ Aurelijus Veryga:
„Mūsų nuomone, Sveikatos reikalų komitetas visgi atstovauja sveikatos poziciją ir turėtumėm tokios pozicijos nuosekliai laikytis nepritardami alkoholio kontrolės politikos liberalizavimui.“
Seimo liberalai, registruodami Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pasiūlė ilginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, mažinti amžiaus cenzą, nuo kurio leidžiama įsigyti, vartoti ir turėti ne stipresnius kaip 15 laipsnių alkoholinius gėrimus, švelninti alkoholio reklamą reglamentuojančias nuostatas, švelninti prekybos alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimo vietų ribojimus.
A.Bagdonas: įvesti ribojimai – pertekliniai
Praėjusios kadencijos Seimas, Seimo Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono teigimu, patvirtino perteklinius alkoholio kontrolės draudimus.
„Tie 2018 metais priimti pertekliniai, mūsų nuomone, draudimai neprisidėjo prie situacijos gerinimo“, – teigė jis ir pažymėjo, kad išaugo į Lietuvą nelegaliai atvežamo alkoholio kiekiai.
2018 metais priimti pertekliniai, mūsų nuomone, draudimai neprisidėjo prie situacijos gerinimo
Į tai sureagavo A.Veryga, kuris praėjusioje kadencijoje inicijavo alkoholio ribojimų griežtinimą.
„Kokiu būdu jūs įvertinot, kad priemonės yra perteklinės?“ – klausė jis.
A.Bagdonas aiškino, jog griežtesni ribojimai neįnešė esminių pokyčių ir ne dėl jų sumažėjo alkoholio vartojimas.
„Man atrodo, labai svarbu rasti kompromisą tarp sveikatos ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymų, bet neužmiršti ir ekonominių aspektų, neužmiršti ir Lietuvos piliečių, kurie tapę pilnamečiais turi turėti tokias pačias teises kaip ir visi kiti likusieji“, – kalbėjo politikas.
„Tie draudimai, kurie visuomenėje tuo metu įnešė labai didelį pasipiktinimą, jie šiek tiek buvo nelogiški“, – pridūrė A.Bagdonas.
K.Norvainytė: negalime griauti veikiančios sistemos
Posėdyje dalyvavusi Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė pabrėžė, jog šiuo metu atliekamas praėjusioje kadencijoje įvestų alkoholio draudimų veiksmingumo tyrimas.
Prieš ką nors keičiant, pasak jos, derėtų sulaukti jo rezultatų.
„Sveikatos reikalų komitetas, jeigu turi tvirtą vertybinę poziciją, negali pritarti laisvinimams, kurie – nepagrįsti jokiais argumentais. Atsiprašau, tie argumentai, kuriuos išgirdau yra beverčiai, nes nėra ilgalaikio matavimo.
Mes negalime kol kas daryti jokių išvadų ir juo labiau griauti sistemos, kuri kompleksiškai matome, kad veikia.
Šiuo metu vyksta tyrimai. Aš pabrėžiu dar iki 2025 metų Lietuvoje vyksta didžiulis projektas, kuris matuoja šitų ribojimų efektą. Mes negalime kol kas daryti jokių išvadų ir juo labiau griauti sistemos, kuri kompleksiškai matome, kad veikia“, – tikino K.Norvainytė.
Komitetas apsvarstė konkrečius Seimo narių siūlymus, susijusius su alkoholio kontrole.
Komitetas pritarė Seimo konservatoriaus Audriaus Petrošiaus siūlymams išlaikyti esamą tvarką, kai sekmadienį alkoholis pardavinėjamas trumpiau nei kitomis savaitės dienomis, pritarė Seimo narių grupės siūlymui drausti įsigyti alkoholį artimiausią darbo dieną po rugsėjo 1-osios, jei rugsėjo 1-oji – laisvadienis.
M.Danielė: pateikti siūlymai – kosmetiniai
Taip pat – palaikė Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo siūlymą leisti alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai.
Tačiau kitoms jo iniciatyvoms, pavyzdžiui, siūlymams leisti alkoholinius gėrimus (ne tik silpnuosius) įsigyti asmenims nuo 18 metų ar keisti alkoholio reklamos tvarką, komitetas nepritarė.
M.Danielės nuomone, amžiaus cenzo, nuo kurio parduodamas alkoholis, mažinimas nebūtų esminis pakeitimas.
„Iš principo pilnamečių, suaugusių žmonių teisė būti pilnamečiais žmonėmis yra pamatinis dalykas ir šis pakeitimas – 20 ar 18 metų – nėra esminis. Esminis dalykas – nepilnamečių ir labai jaunų žmonių alkoholio vartojimas, taip pat – nesaikingas vartojimas“, – kalbėjo ji.
Bendrai, Seimo narės vertinimu, siūlymai liberalizuoti alkoholio prekybą ir reklamą yra kosmetiniai bei kompromisiniai.
„Visi mes sutariame dėl alkoholio žalos, visi sutariame, kad Lietuva jau 10 metų eina kontrolės ir reguliavimo keliu, o šie pateikti kolegų pakeitimai yra absoliučiai kosmetiniai, ir man atrodo, labai kompromisiniai, ir nekeičiantys esmės to kelio, kuriuo Lietuva jau seniai eina – ir reklamos ribojimas lieka, ir laiko ribojimas lieka, ir amžiaus ribojimas lieka“, – dėstė ji.
Stokoja pagrindimo
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus toliau svarstys pagrindinis Ekonomikos komitetas, vėliau pataisos keliaus į Seimą.
Nepritarimą alkoholio kontrolės laisvinimams raštu anksčiau išsakė septynios organizacijos – Jaunųjų gydytojų asociacija, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos psichologijos studentų asociacija.
Kreipimesi į valdžios atstovus organizacijos pažymėjo, jog Lietuva, taikydama Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas, ekonomiškai efektyviausias priemones, tai yra didindama alkoholinių gėrimų akcizus, mažindama alkoholinių gėrimų fizinį prieinamumą ir drausdama alkoholio reklamą, pasiekė progresą – sumažėjo alkoholio vartojimas, jo sukeltų priklausomybių, psichozių atvejų.
„Nepaisant jau pasiekto progreso, kova su alkoholio vartojimo problemomis ir prevencinė veikla turi išlikti vienu iš valstybės prioritetų“, – teigiama rašte.
Kova su alkoholio vartojimo problemomis ir prevencinė veikla turi išlikti vienu iš valstybės prioritetų.
Organizacijų teigimu, siūlymai liberalizuoti alkoholio pardavimą ir reklamą nėra pagrįsti mokslu:
„Jau kuris laikas stebime alkoholio kontrolės liberalizacijos šalininkų siekius sukelti abejones dėl šiuo metu taikomų ribojimų, ypač dėl minimalaus legalaus alkoholio vartojimo amžiaus, pardavimo laiko trumpinimo ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimų. Visgi tokios abejonės iki šiol nėra pagrįstos patikimais mokslo įrodymais.“
Nesupranta, kieno interesus gina valdžia
Organizacijos pažymėjo, jog alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrėjimui, amžiaus, nuo kurio būtų galima įsigyti alkoholio, jauninimui, taip pat – pardavimo valandų ilginimui nepritaria didžioji dalis gyventojų.
Lieka neaišku, ką iš tiesų gina Seimo nariai ir Vyriausybė – Lietuvos piliečių ar alkoholio pramonės interesus.
„Matant tokius apklausos duomenis, lieka neaišku, ką iš tiesų gina Seimo nariai ir Vyriausybė – Lietuvos piliečių ar alkoholio pramonės interesus“, – rašoma kreipimesi.
Jame prašoma nepritarti pakeitimams:
„Seimo narius skatiname nepritarti siūlomiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, taip užtikrinant apčiuopiamų rezultatų duodančios alkoholio kontrolės politikos tęstinumą. Lietuvos visuomenė neturi mokėti suinteresuotų asmenų pataikavimo alkoholio pramonei kainos.“
