Pataisų pasiūlymą pateikė parlamentarai Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Andrius Navickas ir Linas Kukuraitis.
Anot jų, dabartinis teisinis reguliavimas užkerta kelią žmogaus teisių srityje veikiančioms organizacijoms teikti skubią pagalbą pasienio zonoje ir zonose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis.
Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sieną kertantiems migrantams perduoda humanitarinius paketus, kurie sudaryti bendradarbiaujant su nevyriausybininkais, juose būna maisto, gėrimų, reikmenų.
Posėdyje taip pat dalyvavusi Krikščioniškų socialinių iniciatyvų forumo vadovė ir aktyviai migrantams padedančios „Sienos grupės“ atstovė Rita Škriadaitė tvirtino, kad pagalba yra itin reikalinga, o humanitarinių paketų tam nepakanka.
„Tiems žmonėms pagalba yra būtina. Iki šiol bendradarbiavimo būdų nepavyko rasti, mes bandydavome informuoti VSAT, kai turime informaciją apie grupes, bet tas baigdavosi tuo, kad mums nebūdavo sudarytos sąlygos suteikti pagalbos, mes likdavome su savo daiktais stovėti ir matydavome, kaip tie žmonės nuvažiuoja“, – pasakojo ji.
R.Škriadaitė pabrėžė, kad nors pasieniečiai ir padeda migrantams, tačiau visapusiškos pagalbos teikti jie yra neapmokyti, tai yra ne jų pareiga.
Nežaiskime, kad pasieniečiai yra humanitariniai pagalbininkai – tai yra dvi skirtingos funkcijos ir dvi skirtingos kompetencijos
Anot jos, humanitarinę pagalba yra „apie tris dalykus – gyvybės išsaugojimą, kančios mažinimą ir orumą“, ne tik apie maistą ir vandenį.
„Mes sutinkame bendradarbiauti su VSAT, pasienio pareigūnai gali būti šalia, kol mes atliekame savo darbą, bet nežaiskime, kad pasieniečiai yra humanitariniai pagalbininkai – tai yra dvi skirtingos funkcijos ir dvi skirtingos kompetencijos“, – pabrėžė NVO atstovė.
T.Tomilinas taip pat atkreipė dėmesį, kad komitetas jau atmetė visus nevyriausybininkų siūlymus dėl įstatymų pataisų, o būtent šį aspektą reglamentuoja ir Europos Sąjungos direktyva.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu yra palikta tik diskrecija pasieniečiams spręsti dėl humanitarinės pagalbos teikimo patiems.
„Mes siūlome tam, kad išvengtume humanitarinės krizės, ypač, esant šalčiui“, – teigė T.Tomilinas.
Šis pasiūlymas komitete sulaukė didelių diskusijų ir pasipriešinimo iš už išvadų rengimo atsakingo konservatoriaus Audronio Ažubalio.
Jis tvirtino, be kita ko, kad tokios pagalbos reglamentavimas nėra šio įstatymo dalykas ir neturėtų būti jame numatomas. Abejonių jam kilo ir dėl saugumo.
„Kas atsakys už tuos žmones, kurie įeis į šitą zoną, kur neaišku, kas gali atsitikti, kokios provokacijos?“, – klausė A.Ažubalis.
„Leisti visoms organizacijoms vykdyti savo veiklą pasienyje (…) tai yra didelis pavojus ir nacionaliniam saugumui“, – tvirtino jis.
Būtinybės įtvirtinti pagalbą įstatyme nematė ir komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris tvirtino, kad „nebūtina visą laiką remtis į tai, kas kažkur parašyta“, replikuodamas į argumentus dėl ES direktyvų.
„Mes dabar tą teisę keičiame, nes yra ypatinga situacija, su kuria pirmą kartą susiduriame“, – tikino jis.
Abiejų komiteto narių teigimu, tai taip pat signalizuoja, kad nepasitikime sieną saugančiais pareigūnais.
„Mes išreiškiame nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, kad jie nemoka tvarkytis, kad jie skriaudžia galimai ir nelegalių rekrūtų neaprūpina tam tikrais dalykais“, – sakė A.Ažubalis.
Jis tvirtino, kad toks siūlymas sukeltų chaosą pasienyje, tačiau tokius argumentus atrėmė tiek projekto rengėjai, tiek nevyriausybininkai, kurie teigė, kad niekas neketina „bėgti po miškus vieniems, nieko nesakant“, o tikslią tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė, kuri galėtų parinkti ir konkrečias organizacijas.
-
VSAT: nepaprastoji padėtis prie Lenkijos padėtų, bet bus dirbama kaip iki šiol
-
VSAT: išdalinta ketvirtadalis migrantams parengtų humanitarinių paketų
-
Pasienyje – netikėtai ramu: į šalį nebandė patekti nė vienas migrantas
-
VRM: savanoriškas migrantų grįžimas į kilmės šalis bus skatinamas triskart didesne pinigų suma
Visgi A.Ažubalis abejojo pasiūlymo sėkme balsuojant visam parlamentui.
„Net jeigu jis ir praeitų, kuo aš labai abejoju, tai riziką, už tai, kas gali atsitikti nepaprastosios padėties zonoje, ekstremaliosios situacijos metu, tai jūs prisiimate“, – aiškino jis.
Komitete buvo nagrinėti ir dar keliolika Seimo narių bei skirtingų komitetų pasiūlymų, tačiau didžioji dauguma jų buvo atmesti. Diskutuota dėl siūlymų nenagrinėti pažeidžiamų grupių migrantų prieglobsčio prašymų skubos tvarka, reglamentuoti informacijos ir teisinės pagalbos jiems teikimą, užtikrinti galimybę susitikti su žurnalistais ir kitų siūlymų.
Pažvelgus į išvados projektą, susidaro įspūdis, kad Užsienio reikalų komitetas eina pačiu radikaliausiu, pačiu griežčiausiu keliu
Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas, sprendęs dėl šio įstatymo pataisų. Išvadas rengusio A.Ažubalio teigimu, šiame projekte „išlaikytas pakankamas žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo balansas“.
Vis dėlto, šiai nuomonei nepritaria kiti parlamentarai ir nevyriausybinės organizacijos.
„Pažvelgus į išvados projektą, susidaro įspūdis, kad Užsienio reikalų komitetas eina pačiu radikaliausiu, pačiu griežčiausiu keliu, praktiškai neatsižvelgta į nieką, ką siūlė NVO“, – sakė T.Tomilinas.
URK žada susirinkti ketvirtadienį ir spręsti dėl dar vieno Žmogaus teisių komiteto siūlymo, kuriuo norima įtvirtinti, kad migrantų judėjimo laisvės apribojimas galėtų būti pratęsiamas tik teismo, o ne administraciniu sprendimu.
Lietuva šiemet sulaukė beprecedentės migrantų iš Baltarusijos bangos, kai per pirmus septynis metų mėnesius į šalį pateko daugiau nei keturi tūkstančiai neteisėtai sieną kirtusių užsieniečių.
Nuo rugpjūčio pasieniečiams nurodyta neįleisti migrantų į šalies teritoriją, jie grąžinami atgal į Baltarusiją. Per šį laikotarpį į Lietuvą neleista patekti daugiau nei septyniems tūkstančiams migrantų.
Dėl Lietuvos vykdomos politikos Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos sulaukia tiek nevyriausybinių, tiek tarptautinių organizacijų priekaištų, keliami klausimai dėl migrantų apgręžimo teisėtumo, neleidimo pateikti prieglobsčio prašymus iškart pasienyje, jų apgyvendinimo sąlygų ir žmogaus teisių užtikrinimo.
Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienio zonoje bei migrantų apgyvendinimo vietose yra įvesta nepaprastoji padėtis, neseniai ji pratęsta ir antram mėnesiui. Itin aštriai su krize susidūrė ir Lenkija, prie kurios pasienio vienu metu buvo susikaupusi kelių tūkstančių migrantų grupė.
Migrantų krizė plačiai vertinama kaip Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos sukelta hibridinė agresija, siekiant paveikti kaimynines valstybes ir Europos Sąjungą.
