Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė teisėsaugos įtarimų sulaukusį K.Guriną atleisti už teisėjo vardo pažeminimą.
Teisėjas K.Jucys atleidžiamas jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
Antradienį, pristatydama Seimui klausimą dėl K.Gurino atleidimo, prezidento patarėja Jūratė Šovienė sakė, kad teisėjas, nagrinėdamas civilinę bylą, neformaliai bendravo su jos baigtimi suinteresuotu advokatu ir iš anksto aptarinėjo galimą bylos baigtį.
Pasak patarėjos, K.Gurinas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už palankaus sprendimo priėmimą bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atžvilgiu apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje gali būti atsilyginta.
J.Šovienė tvirtino, kad po to K.Gurinas nenusišalino nuo tos bylos nagrinėjimo ir 2018 metų lapkritį kartu su kolegija priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus apygardos atitinkamą teismo sprendimo dalį.
„Tokiu savo elgesiu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas K.Gurinas pažeidė teisėjų etikos pagarbos ir lojalumo valstybei principą, nepriklausomumo principą, skaidrumo ir viešumo principą, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą, padorumo principą, pavyzdingumo principą“, – teigė prezidento Teisės grupės vadovė.
Teisėjų taryba prieš pusantros savaitės pritarė K.Gurino ir kito įtariamojo byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko atleidimui, tačiau klausimas dėl pastarojo teisėjo Seimui dar nebuvo pateiktas jam paprašius dalyvauti plenariniame posėdyje.
Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.
Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.
G.Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.
Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.
Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.
Daug diskusijų prieš Teisėjų tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
A.Širinskienė sakė, kad teisėjai gali būti atleidžiami pagal abi procedūras, jos viena kitai neprieštarauja, tačiau prezidento pasirinktas kelias leis nepolitizuoti baudžiamojo proceso.
„Suvokiame, kad tai yra dvi skirtingos procedūros, kurios gali būti realizuojamos ir gali būti realizuojamos skirtingų subjektų“, – teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
„Mes matome būtent prezidento pasirinktos procedūros privalumus, tiek dėl nepolitizavimo paties ikiteisminio tyrimo proceso, tiek ir dėl to, kad pasirinkus apkaltą (...) teisėjas bet kada galėtų pasitraukti savo noru ir jo padaryti veiksmai liktų visiškai neįvertinti ir nesukeltų jokių pasekmių“, – teigė politikė.
Seimo nariai inicijavo apkaltos procedūrą visiems aštuoniems įtariamiems teisėjams, tačiau šis klausimas nesvarstomas šią savaitę vykstančioje neeilinėje parlamento sesijoje.
