Savo išvadoje dėl Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto komitetas pažymi, kad „nepalankus elgesys su moterimi, nėščiosios moters teisių suvaržymas arba apribojimas jas realizuoti nėštumo metu vertintinas kaip diskriminavimas lyties pagrindu“. Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, už tokią išvadą pasisakė šeši komiteto nariai, du susilaikė.
Abortus, išskyrus retas išimtis, draudžiantis Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas į Seimo darbotvarkę grįžo po kelerių metų. Įstatymo projektą dar 2013 metais įregistravo grupė parlamentarų, daugiausia – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
Pritarus po pateikimo, projektą dar 2013 metais apsvarstė papildomu paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, bet po Vyriausybės neigiamos išvados projekto svarstymas keleriems metams sustojo. Naujos kadencijos Seime projektą apsvarsčius pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete, jis galės toliau būti svarstomas plenariniame posėdyje.
Pagal svarstomą projektą, nėštumo nutraukimas būtų draudžiamas, išskyrus retas išimtis: jei nėštumas keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Siūlomą reguliavimą įvertinęs TTK savo išvadoje mini ir galimas neigiamas pasekmes uždraudus nėštumo nutraukimą: nelegalius abortus, su tuo susijusias moterų mirtis, taip pat „nėštumo nutraukimo turizmą“, kuomet moterys nutraukti nėštumo vyks į kaimynines šalis.
Komiteto išvadoje taip pat teigiama, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, pažymima, kad dar negimęs vaikas nėra įvardijamas kaip asmuo, kurio teisės yra saugomos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 23 straipsnį, ir jeigu dar negimęs vaikas būtų pripažintas asmeniu, turinčiu teisę į gyvenimą, tai netiesiogiai ribotų motinos teises ir interesus.
Komitetas taip pat atkreipia dėmesį, kad projektu nenumatoma galimybė nutraukti nėštumą esant vaisiaus apsigimimų rizikai, tuo moteriai sukeliant dvasines ir psichologines kančias, prilygstančias „nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui su moterimi“.
Kartu teigiama, kad nutraukiamų nėštumų skaičius Lietuvoje kasmet nuosekliai mažėja – nuo 1991 metų iki 2012 metų beveik septynis kartus.
Įstatymo iniciatoriai savo pataisas argumentuoja siekiu žmogaus gyvybę saugoti nuo pradėjimo momento, kritikai sako, kad teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių, ir ją atėmus būtų susiaurinta moters teisė į privatų gyvenimą.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.
