„Bandysime šiek tiek griežtinti sąlygas – kur ir kaip turi būti laikomos, kiek kartų tikrinamos“, – BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Išplėsti valstybės rezervo formavimą siūlo Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – Seimui siūlo įteisinti rezervavimo sutartis – tikimasi, kad jos leistų ateityje atsargų įsigyti valstybei palankiausiais būdais ir mažiausiais kaštais.
Komitetas linkęs pritarti rezervavimo sutartims, bet siūlo nustatyti, kad prekių atsargos, įsigyjamos pagal jas, būtų laikomos atskirose patalpose ir susidarius ekstremaliajai situacijai, krizės atveju, paskelbus mobilizaciją ar įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, negalėtų būti panaudojamos jokiems kitiems tikslams be Vyriausybės leidimo.
Verslas ne rečiau kaip du kartus per metus, o ne kartą, kaip siūlė ministerijos, būtų tikrinamas, ar gali vykdyti įsipareigojimus.
Be kita ko, komitetas siekia, kad valstybės atsargos būtų laikomos tik Lietuvos teritorijoje.
Dabar Valstybės rezervo įstatymas leidžia kaupti atsargas specialiuose sandėliuose, be to, jas galima pirkti nebūtinai iš anksto, o kilus poreikiui galima įsigyti pagal preliminarias sutartis, kurias Seimas įteisino 2019 metais.
Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės atstovė Virginija Žoštautienė anksčiau yra sakiusi, kad dabartinė atsargų kaupimo tvarka neveikia – diskusijose su galimais maisto tiekėjais paaiškėjo, kad be apmokėjimo už rezervavimą jie neketina dalyvauti pirkimuose.
Nuogąstavimus dėl valstybės rezervo kaupimo 2020-ųjų pavasarį buvo išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, kai paragino Žemės ūkio ministeriją užtikrinti valstybės maisto rezervą, kad jame pakaktų būtiniausių produktų.
Pagal įstatymą atsargų duomenys yra įslaptinta informacija.
