Komitetas balsuos, ar siūlyti parlamentarams pritarti veto, ar jį atmesti. Jeigu komitetas pasirinks pirmąjį variantą – parems šalies vadovės veto, reikš, kad pritaria ir jos pataisoms. Parlamentarai jų koreguoti negalės.
Komitetas, pritardamas veto atmetimui, siektų, kad Seimas nekeistų savo pozicijos ir paliktu galioti priimtas pataisas, sugriežtinančias atliekų deginimo gamyklų statybas.
Tada Seimas balsuos, ar priimti prezidentės siūlymą, ar palikti rugsėjį Seimo priimtus pakeitimus, numatančias statybų ribojimus. Norint veto atmesti reikia, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys.
Seime būta atvejų, kai balsų neužteko balsuojant nė už vieną variantą – tada liktų galioti dabartinis įstatymas.
D.Grybauskaitė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus. Deginamų atliekų kiekis taip pat turi būti kontroliuojamas – pagal ES direktyvas bent pusė atliekų privaloma perdirbti, o deginti tik perdirbimui netinkamas atliekas.
Seimas iš naujo svarstyti prezidentės vetuotas pataisas nusprendė praėjusią savaitę. „Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis BNS yra sakęs, kad frakcija sieks veto atmesti.
Prezidentė pataisas grąžino pataisas Seimui tobulinti, nes pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 kilometrų atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.
Seimo jau priimtoms pataisoms įsigaliojus, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.