Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2023 01 11 /14:41

Seimo komitetas: veiklos Rusijoje suvaržymai turi būti reglamentuoti ES lygiu

Seimo Užsienio reikalų komitetas grąžino iniciatoriams tobulinti vadinamąją „Lopatos rezoliuciją“, numatančią valstybės institucijų, verslo, gyventojų santykį su Rusija ir kitomis teroristinėmis pripažintomis valstybėmis. Pasak komiteto vadovo, šiuo klausimu turi būti priimtas bendras Europos Sąjungos (ES) reglamentas.
Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Tokį sprendimą komitetas trečiadienį priėmė apsvarstęs grupės parlamentarų siūlymus suvaržyti Lietuvos gyventojų ir įmonių veiklą Rusijoje arba rusų – Lietuvoje.

Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad toks sprendimas priimtas, nes turi būti bendras ES reglamentas – atskira šalis narė negali imtis vienašališkų veiksmų, kurie pažeistų vidaus rinką, konkurenciją ir būtų susiję su tarptautine prekyba, investicijomis ar kitomis ekonominėmis veiklomis, nes šie klausimai sprendžiami ES lygiu.

„Esame ES rinka ir jeigu ir ką mes čia bedarytume, kokius sąrašus beišleistume, kitos valstybės registraciją turėdamas Lietuvos pilietis gali tęsti tą veiklą su teroristine valstybe visiškai sėkmingai“, – BNS sakė Ž.Pavilionis.

„Būtų gerai, kad Lietuvos piliečiai įsiklausytų į politinius, moralinius raginimus neremti nei Lukašenkos, nei Putino režimų savo verslais, bet kokiu euru, kurį ten išleidžia ir investuoja, tačiau tie, kurie proto ir sąžinės neturi, ginčysis su mumis teismais. Ir tokiu atveju ES reglamentas, kuris galioja visose šalyse, yra atominis ginklais prieš visus tuos laviruotojus ir tų režimų rėmėjus“, – BNS sakė Ž.Pavilionis.

Vadinamoji „Lopatos rezoliucija“ „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ buvo svarstoma uždarame komiteto posėdyje. Komitetas siūlo rezoliuciją inicijavusiai grupei parlamentarų tikslinti projekto tekstą raginant ES ir jos valstybes nares imtis bendrų veiksmų.

Vienas jos iniciatorių – Seimo Ateities komiteto pirmininkas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata BNS teigė siūlęs rezoliucijai pritarti atsižvelgiant į komiteto ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastabas, bet nekeičiant jos esmės, nes klausimą derinant europiniu lygmeniu „viskas užtruks“.

„Kaip šios rezoliucijos iniciatorius elgsiuosi pagal tą formulę, kurią siūliau patvirtinti – esmės nekeisiu, o jos esmė buvo parodyti Vyriausybei tam tikrus vektorius, kuriuose galima viduje susitvarkyti jau dabar, ir atsižvelgsiu į tam tikrus pastebėjimus“, – BNS tvirtino R.Lopata.

Jis teigė manantis kad Lietuva „pati gali greitai priimti Baudžiamojo ir Administracinio kodeksų pataisas, kurios apibrėžtų, pavyzdžiui, verslo santykius su Rusija. R.Lopata pabrėžė, kad URM siūlymai „neišlaiko kritikos nei teisine, o kai kurie – nei politine prasme“.

Pasak jo, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Latvija, turi savo sankcijų mechanizmus, o Lietuva to neturi.

R.Lopatos teigimu, rezoliucijos projektą svarstę URK nariai „nelabai buvo supratę rezoliucijos esmės“.

„Čia buvo prašoma Vyriausybės įvertinti tam tikrus dalykus. Man lieka neaišku, kodėl ministerija ėmėsi iniciatyvos veikti už Vyriausybę. Kyla įtarimas, kad gali pasikartoti Kaliningrado tranzito istorija, kai atsisakoma savo suvereniteto tam tikrose srityse, o šiuo atveju – nacionalinio saugumo srityje ir apeliuojama, kad viską mums padės išspręsti ES. Tai manęs netenkina “, – BNS pareiškė R.Lopata.

Pirminį rezoliucijos projektą parašu parėmęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantis „darbietis“ Andrius Mazuronis BNS tvirtino remiantis komiteto siūlymą „labiau orientuotis į europinį lygmenį ir kolegialius sprendimus, o ne atskiras Lietuvos iniciatyvas“.

Pasak jo, ES lygmeniu priimami sprendimai yra daug efektyvesni.

„Tada jie skausmingesni tai pusei, kuriai taikomi, daug lengviau kontroliuojamas jų įgyvendinimas ir jie būna daug efektyvesni, o nacionaliniai sprendimai daugiau būna politinio pobūdžio, kaip politiniai lozungai, nes realiai nelabai veikiantys, jeigu visos ES valstybė prie to neprisijungia. Mums reikia rinktis, ar norime tik politinę žinutę pasiųsti, ar realių dalykų“, – BNS teigė A.Mazuronis.

Dokumentu siekiama nurodyti valstybei ir verslams būdus, kaip atsiriboti nuo Rusijos praktiškai įtvirtinant jos kaip teroristinės valstybės statusą.

Siūloma į rezoliucijos projektą įtraukti siekį sukurti vieningą ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos remiančiomis terorizmą ir joms būtų taikomos tam tikros svarbios ribojamosios priemonės.

Taip pat siūloma numatyti įsipareigojimą raginti tarptautinę Rusijos izoliaciją, įskaitant jos narystę tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, uždraudžiant ES su Rusija susijusias institucijas, kurios gali būti išnaudojamos dezinformacijos ir propagandos sklaidai ar panašiais tikslais.

Užtikrinant ES sankcijų įgyvendinimą, siūloma užkirsti kelią bet kokiam sankcijų apėjimui, tirti tokius atvejus ir patraukti už tai atsakomybėn.

Rezoliucija, be kita ko, ragintų ES sukurti įšaldyto Rusijos turto ES konfiskavimo teisinę bazę ir tarptautinę Rusijos agresijos sukeltos žalos atlyginimo tvarką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos