Pasak komiteto pirmininko „valstiečio“ Povilo Urbšio, V.Semeška neatitinka įstatymu keliamo reikalavimo turėti darbo rinkimų komisijose patirties, tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad ši nuostata gali būti interpretuojama plačiau ir atsitraukti neketina.
„Yra komiteto siūlymas teikti projektą be TS-LKD atstovo pavardės. Dauguma komiteto narių nusprendė, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimo dėl patirties rinkimų komisijose. Konservatoriai nori savo atstovui taikyti ne įstatymo reikalavimus, jie bandė aiškinti, kad jis turi patirties, nes daug dalyvavęs rinkimuose, vietos tarybos darbe, todėl ta patirtis pakankama, nors įstatyme aiškiai suformuluojama, kad reikalavimas siejamas su darbu rinkimų komisijoje“, – BNS sakė P.Urbšys.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas numato, kad komisija sudaroma iš prezidento, teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos bei daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusių partijų pasiūlytų atstovų. Jei partijų deleguojami kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, Seimas negali jų atmesti. Taip pat numatytas reikalavimas, kad partijų atstovai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.
G.Landsbergis pripažįsta, kad V.Semeška rinkimų komisijose nėra dirbęs, tačiau sako, kad pats reikalavimas gali būti interpretuojamas plačiau.
„Mes kvestionuojame pačią nuostatą, nes dėl V.Semeškos patirties politiniuose procesuose abejojančiųjų, manau, nėra, ir mes esame pasirengę kovoti dėl V.Semeškos delegavimo į komisiją. Mes manome, kad tai (patirties reikalavimas) gali būti diskusijos objektas, o jei ne, mes siūlome išimti šitą nuostatą, kuri nelabai reikalinga ir šiuo atveju apsaugos nuo vieno kandidato“, – BNS sakė G.Landsbergis.
P.Urbšys savo ruožtu pabrėžė, kad kriterijai įstatyme suformuluoti aiškiai, ir V.Semeška jų neatitinka.
„Visos partijos pateikė savo atstovus pagal šį kriterijų, turintį patirties rinkimų komisijoje, visos partijos suprato, kad turi būti asmuo, dirbęs rinkimų komisijoje. Kažkodėl konservatoriai nori sau specialios sąlygos, ir komitetas konstatavo, kad negali konservatoriai siūlyti kandidato, kuris prieštarauja VRK įstatymo nuostatoms, nes kitos partijos atsiduria nelygiateisėj padėty“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Seimo komitetas savo išvadoje dėl nutarimo, kuriuo formuojama nauja VRK, išsakė abejonių ir dėl kito kandidato, Teisininkų draugijos teikiamo jau kelias kadencijas VRK dirbančio Jono Udrio. Komitetui užkliuvo, kad J.Udris yra konsultavęs bendrovę „Scytl“, ši dalyvavo viešųjų pirkimų konkurse dėl VRK informacinės sistemos plėtros, nors komisijoje svarstant pirkimo klausimus J.Udris oficialiai nusišalino, rodo protokolas.
„Konstatuota, kad jam būnant VRK nariu ir tuo pačiu būnant konsultantu privačios įmonės, ji dalyvavo konkurse dėl elektroninės paslaugos teikimo. Vienaip ar kitaip tai kelia abejonių, ar jis geba atskirti viešuosius ir privačius interesus. Nors VTEK neįžvelgė tame problemų, dauguma komiteto narių suabejojo. Įstatymiškai (J.Udris) reikalavimus atitinka, belieka komitetui atkreipti dėmesį, o Seimas balsuos“, – BNS sakė P.Urbšys.
J.Udris BNS sakė nuo klausimų, susijusių su Ispanijos rinkimų technologijų kompanija „Scytl Secure Electronic Voting“ nusišalinęs, sutartis jau pasibaigusi, o per dvejus darbo metus teigia įgijęs vertingos patirties – susipažinęs pasaulio rinkimų sistemomis bei informacinėmis rinkimų technologijomis.
„Įteikiau VRK pirmininkui pareiškimą dėl nusišalinimo ir jokia forma nedalyvavau nei rengiant VRK IT sistemų pirkimo dokumentus, nei vertinant tiekėjų pasiūlymus. Savo privačius interesus tinkamai deklaravau tiek VRK, tiek VTEK, tiek deklaruodavau visuose renginiuose ir susitikimuose, kur buvo kalbama apie rinkimus ir IT“, – sakė VRK narys.
2014 metais pasirašęs sutartį su „Scytl“, J.Udris prašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įvertinti, ar jo buvimas Rinkimų komisijos nariu suderinamas su konsultacinių paslaugų teikimu minimai bendrovei, atsakyme teigiama, kad „individuali veikla konsultuojant „Scytl“ nepatenka į anksčiau nurodytus veiklos apribojimus“, tik nurodoma, kad nuo klausimų, susijusių siu šia bendrove, privaloma nusišalinti.
Seimas ketvirtadienį planuoja patvirtinti naują VRK bei jos pirmininke skirti dabartinio vadovo Zenono Vaigausko pavaduotoją Laurą Matjošaitytę.
VRK pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas parlamento vadovo teikimu. Taip pat slaptu balsavimu tvirtinami VRK nariai, kuriuos deleguoja teisingumo ministras, prezidentas, Lietuvos teisininkų draugija. Savo atstovus į komisiją teikia ir daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusios partijos, jei kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, Seimas negali jų atmesti.
Į naująją VRK prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo skirti politologą Vincentą Vobolevičių ir žiniasklaidos atstovę Aistę Žilinskienę, teisingumo ministrė Milda Vainiutė – teisininkus Darijų Beinoravičių ir Svetlaną Misevičienę, Teisininkų draugija – teisininkus Svajonę Šaltauskienę ir J.Udrį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į komisiją deleguoja Jonę Valčiukienę, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – V.Semešką, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – Valdemarą Urbaną, Socialdemokratų partija – Jūratę Lebedevienę, Liberalų sąjūdis – Maksimą Reznikovą, „Tvarka ir teisingumas“ – Donatą Laurinavičių.
Kadenciją baigiantis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų. Po pastarųjų Seimo rinkimų sulaukęs kritikos dėl jų organizavimo Z.Vaigauskas buvo raginamas atsistatydinti, į tai jis atsakė netrukus sulauksiantis kadencijos pabaigos ir daugiau į pareigas nepretenduosiantis.
Senosios komisijos vadovo bei narių įgaliojimai nutrūksta, kai prisiekia naujos sudėties VRK.
