Ekspertinius vertinimus įstatymo pataisoms teikė Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai. Abiejų jų mokslininkai šeimai palankesne laiko įstatymo redakciją, kuri neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus ir leistų juos šaldyti, bet draustų naikinti.
Dėl to antradienį komitete nekilo beveik jokių diskusijų ir komitetas bendru sutarimu nutarė Seimui siūlyti balsuoti už pataisą, kuria leidžiama porai pačiai nutarti, kiek embrionų sukurti, bet draudžiama juos naikinti.
Taip pat komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nario Dariaus Kaminsko pasiūlymui leisti embrionų donorystę.
D.Kaminskas siūlo nustatyti, kad nepanaudoti embrionai galėtų būti panaudojami kitų porų, jei jį sukūrusi pora embriono atsisako. „Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios“, – nurodoma pasiūlyme.
Medikų vertinimu, anksčiau itin konservatyviai nusiteikęs ir net embrionus šaldyti drausti norėjęs Lietuvos Seimas dabar pasuko progreso keliu.
„Jeigu ir Seime bus nubalsuota už šias pataisas, tai tikrai džiaugsimės“, – sakė Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos pirmininkė Diana Ramašauskaitė.
Laimingos ir pacientų organizacijos. Nors joms dar kyla klausimų dėl kol kas labai nekonkrečios nuostatos sukurtus embrionus saugoti amžinai, tačiau Vaisingumo asociacijos vadovės Rūtos Vyšniauskaitės nuomone, tai bus galima išspręsti ateityje.
„Labai džiaugiuosi, kad valstybė subrendo, kad Seimo nariai subrendo, kad visuomenė subrendo ir kad visi pagaliau suprato, kas yra pagalbinis apvaisinimas, koks jis turi būti. Tikiuosi, Seimas palaikys Sveikatos komiteto sprendimus ir nubalsuos teisingai“, – kalbėjo ji.
Dvejonės dėl donoro anonimiškumo
Daugiausia diskusijų Seimo Sveikatos reikalų komitete kilo dėl lytinių ląstelių donoro anonimiškumo. Anot Vilniaus universiteto ekspertų, donoro tapatybė turėtų likti paslaptyje, kol teismas nuspręs kitaip.
VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Valentinas Mikelėnas tikino, kad paslapties atskleidimas kartais gali būti net žalingas ir lygino tai su žinojimu, „iš ko pagamintos dešrelės“.
„Kartais geriau nežinoti“, – juokavo profesorius.
Pasak jo, šiais laikais, vis dėlto niekas nėra apsaugotas nuo informacijos nutekėjimo.
„Jeigu yra įsilaužiama į Pentagono bazes, tai juo labiau gali būti įsilaužiama į lytinių ląstelių bankus“, – kalbėjo jis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja Angelija Valančiūtė taip pat teigė, kad visiškai uždrausta sužinoti biologinius tėvus yra tik Baltarusijoje, Bulgarijoje, Izraelyje ir Slovėnijoje, o daugumoje šalių teismo keliu tėvų tapatybes galima sužinoti. Donoro tapatybės neslepia Suomija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Švedija. Tačiau medikai įspėja, kad privalomai atskleidžiant donorų tapatybę donorų gali atsirasti mažiau.
Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tikino, kad donorų, panaikinus anonimiškumą, kaip tik padaugėja ir tai, pasak jos, įrodo Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos sąjungos (ESHRE) duomenys.
I.Degutienė: „O kokiu būdu pradėjo jus?“
Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros profesorius Jonas Juškevičius tikino, kad vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, todėl donoro anonimiškumas neturi būti saugomas. Teisininkas rėmėsi Vaikų teisių konvencija. Tačiau oponentai pažymėjo, kad šiame įstatyme kalbama ne apie vaikus, o apie 18 metų sulaukusius asmenis, kurie kadaise gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūros.
„Ką, tėvai būtinai turi pasakyti vaikui, kad jis gimė po pagalbinio apvaisinimo? Tada reikia ir tokio imperatyvo?“ – klausė Seimo narys D.Kaminskas.
Parlamentaras konservatorius Antanas Matulas taip pat abejojo, ar vaikui privalu žinoti apie donorą, ar būtina jam sukelti šoką informuojant apie jo pradėjimo būdą. Be to, jis abejojo, ar kas nors norėtų tapti donoru iš anksto žinodamas, kad po 18 metų gali sulaukti pretenzijų.
„Ar jūs būtumėte donoras, jei žinotumėte, kad po 18 metų kažkas jums gali pareikšti pretenziją? Šaldysim ar nešaldysim, dabar jau nesvarbu, dabar jau anonimiškumas svarbu. Būtinai kažkokį kabliuką reikia rasti“, – piktinosi A.Matulas.
Jam pritarė ir Irena Degutienė. Konservatorė stebėjosi, kaip išvis vaikui galėtų kilti klausimas, kaip jis buvo pradėtas.
„Ar jūs visi žinote, kokiu būdu buvote pradėti? Kodėl tai išvis turi rūpėti?“ – klausė I.Degutienė.
Į diskusiją dėl donoro anonimiškumo įsitraukė ir Vyskupų konferencijos atstovas, teisininkas Vygantas Malinauskas. Jis tikino, kad vaikams turi būti suteikta teisė žinoti savo tėvus, o jie nebūtinai turi ja pasinaudoti. „Dabar siūloma iš anksto apriboti vaiko teisę, o gal donoras turi prašyti užtikrinti jo anonimiškumą, o ne atvirkščiai?“ – klausė jis.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis dar juokavo, kad lytinių ląstelių donoras paskui gali sulaukti ir pailgėjusio paveldėtojų sąrašo.
„O ką, jei donoras bus Donaldas Trumpas?“ – juokavo jis.
Tačiau A.Širinskienė nuramino, kad lytinių ląstelių donoras niekada nesulauks po pagalbinio apvaisinimo procedūros gimusių vaikų turtinių pretenzijų.
Galiausiai Seimo Sveikatos komitetas nutarė donoro anonimiškumo neatsisakyti. Vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles, donoro tapatybę galės sužinoti tik teismo keliu. Dėl šios nuostatos dar turės balsuoti Seimas.
Nevaisingųjų niekas neskaičiavo
Seimo narys Dainius Kepenis ekspertų teiravosi, ar jie žino, kiek išvis Lietuvoje yra nevaisingų porų, ir abejojo viešai minimu skaičiumi esą šalyje net 50 tūkst. porų turi problemų dėl vaisingumo.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja Angelija Valančiūtė tikino nežinanti, kaip šis skaičius atsirado. „Yra toks jausmas, kad tas skaičius yra padidintas. Pirmapradžio šaltinio šio skaičiaus rasti nepavyko“, – teigė ji.
„Tai yra išvestinis dydis. Ar tai jausmai, ar ne, galėsime atsakyti tik, kai turėsime skaidrią registavimo sistemą“, – Seimo nariui atsakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Jolanta Nadišauskienė.
Pasak jos, oficialių statistinių duomenų apie vaisingumo problemas šiuo metu Lietuvoje sukaupta labai mažai, nes pagalbinio apvaisinimo procedūras siūlo tik privačios klinikos, o jos savo informaciją labai kruopščiai saugo.
Kol kas Seimas po pateikimo yra pritaręs siūlymui drausti šaldyti embrionus, tačiau šios idėjos jau atsisako ir patys valstiečiai-žalieji. Jų lyderis Ramūnas Karbauskis registravo įstatymo pataisas, leidžiančias šaldyti embrionus, bet draudžiančias juos naikinti.
Sausio 1 dieną įsigaliojęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymas kol kas neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus ir leidžia juos šalinti. Taip pat jis garantuoja nevaisingoms poroms galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą.
