„Valstiečių“ vadovas ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis su dauguma komiteto narių siūlo procentine išraiška nustatyti, kiek programų turi būti pritaikyta neįgaliesiems.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė BNS sakė, kad visuomeninis transliuotojas savo iniciatyva didina programų pritaikymą neįgaliesiems apimtis, tačiau Kultūros komiteto siūlomi mastai būtų sunkiai pakeliami LRT biudžetui.
Šiuo metu įstatymas numato, kad LRT rengia televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems žmonėms, o tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato LRT taryba, atsižvelgdama į finansines galimybes.
Parlamentarai siūlo nustatyti, kad programos su lietuviškais subtitrais sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. viso transliavimo laiko, į gestų kalbą verčiamos programos – ne mažiau kaip 20 proc. viso transliavimo laiko, regos negalią turintiems asmenims pritaikytos programos – ne mažiau kaip 10 proc. viso transliavimo laiko. Programų kartojimas į nustatytą minimalią kvotą nebūtų įskaičiuojamas.
Iniciatoriai siūlo, kad pakeitimai įsigaliotų nuo sausio, o programų pritaikymas neįgaliesiems būtų didinamas palaipsniui, pvz., programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė, palyginti su 2018 metais, kiekvienais metais būtų ilginama ne mažiau kaip 5 procentais.
Į gestų kalbą verčiamų programų transliavimo trukmė būtų didinama ne mažiau kaip vienu procentu per metus, programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su į gestų kalbą verčiamų programų, kasmet didinama ne mažiau kaip 0,5 procento. Šiuo metu LRT išvis nėra transliuojama programų, pritaikytų turintiems regos negalią, t. y. su akustiniu vaizdo aprašymu.
„Pažymėtina, kad regos negalią turintiems asmenims „pamatyti“ meninius, dokumentinius ar animacinius filmus apskritai šiuo metu yra neįmanoma, nors technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti akustinį vaizdų aprašymą ir tokiu būdu rodomus vaizdus perteikti į kalbą“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.
Pasak LRT vadovės, įstatymo projekte numatyti mastai gerokai viršytų Europos transliuotojų sąjungos narių tam skiriamų lėšų vidurkį – 2016 metų duomenimis, jis sudarė 0,44 proc. metinio transliuotojo biudžeto. Tuo tarpu galutinai įgyvendinus Kultūros komiteto pasiūlymus, LRT sąnaudos siektų iki 4 proc., teigia M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Tai būtų didelis krūvis visuomeninio transliuotojo biudžetui, turinčiam plačius įsipareigojimus. Todėl LRT siūlo neįgaliųjų produkcijos pritaikymui numatyti iki 1,5 proc. LRT biudžeto, o tai dvigubai viršytų vidutinius Europos transliuotojų sąjungos rodiklius“, – sakė LRT vadovė.
Iniciatoriai teigia, kad šiuo metu LRT paslaugų pritaikymas klausos ir regos negalią turintiems asmenims yra nepakankamas, nes „neužtikrina jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti visą juos dominantį naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį ir kitas aktualias laidas“.
Pagal pateiktus LRT duomenis, šiemet transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais eteryje yra 5,8 proc., su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc.
Pateikiama informacija, kad Europos Sąjungos šalyse subtitruojamų informacinio pobūdžio, meno, dokumentinių ar kultūros programų trukmė eteryje siekia 20–100 proc., o verčiamų į gestų kalbą – 2–20 proc. Programos su akustiniu vaizdo aprašymu, skirtu regos negalią turintiems asmenims, siekia nuo 3–20 proc. televizijos programų.
