Ministerija sako, kad naujo įstatymo projektą teikia siekdama valstybiniu lygiu mažinti smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris mastą, o jis parengtas pagal nevyriausybinių organizacijų teikiamus pasiūlymus.
Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui projektas kelia abejonių dėl „jame sukuriamų galimų prielaidų suvaržyti žmogaus teises ir laisves“, o siūlomos sąvokos neatitinka lygiateisiškumo principo reikalavimų. Seimo kontrolierių įstaigos pranešime teigiama, kad sąvokos diskriminuotų ne tik moteris, bet ir LGBT bendruomenės narius.
Įstatymo projekte nurodoma, kad jo paskirtis – siekti ginti kiekvieną asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje bei moteris nuo smurto prieš moteris artimoje aplinkoje. Seimo kontrolierius teigia, kad „formuluočių lingvistinė ir loginė interpretacija suponuoja, jog ydingai yra išskiriamos viso labo dvi žmonių kategorijos – asmenys ir moterys“.
„Darytina išvada, kad moterys nėra laikomos asmenimis, o tai, Seimo kontrolieriaus vertinimu, iš esmės nėra etiška ir nesuderinama su pagarba moterims bei jų orumui“, – teigiama išvadoje.
Seimo kontrolierius sako nekvestionuojantis, kad smurtą artimoje aplinkoje moterys patiria dažniau nei vyrai, kadangi net apie 80 procentų smurto aukų yra moterys, bet abejoja, ar tai yra pakankamas objektyvus pagrindas nustatyti kitokias apsaugos priemones.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškinamajame rašte pabrėžia, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžiamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje, todėl teisės aktuose nėra atspindima reali situacija, kad dauguma nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje yra būtent moterys.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2019 metais buvo užregistruoti 9 tūkst. 283 asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, iš kurių 77 proc. buvo moterys. Pernai nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje sudarė apie 25 proc. visų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų.