Pirmadienį organizuotame susitikime valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai išklausė Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. stebėsenos ataskaitą, kurioje Neįgaliųjų reikalų departamentas ir nevyriausybinės organizacijos išryškino svarbiausius JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo šalyje trūkumus.
Ataskaitoje pastebima, kad šalis netinkamai užtikrina asmenų, turinčių negalią dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime. „Reikia tobulinti įstatymines nuostatas dėl rinkimų prieinamumo (fizinės aplinkos ir informacijos) užtikrinimo bei skirti lėšų ir tinkamai pritaikyti žmonėms su negalia balsavimo apylinkių patalpas“, – pastebima ataskaitoje.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad asmenims su negalia sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos, neprieinamos regionuose (kaimiškosiose vietovėse). Iš 340 apklausoje dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų tik 19 proc. pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, net 68 proc. apklausoje dalyvavusių įstaigų teigė esančios pritaikytos iš dalies, o 13 proc. tvirtino apskritai neprieinamos fizinę negalią turintiems asmenims.
„Iš viso per LRT televiziją, įskaitant LRT KULTŪRĄ, 2017 m. parodyta 1116 valandų titruotos produkcijos (6,6 procentai nuo bendro transliacijų laiko), su vertimu į gestų kalbą – 350 valandų (2 procentai nuo bendro transliacijų laiko), o audiovizualinio laidų pritaikymo akliesiems apskritai nėra“, – sako Seimo kontrolierius.
Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės vis dar nėra tinkamai pritaikytos asmenims, turintiems fizinę negalią.
Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu dėl viešojo transporto prieinamumo atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 4148 transporto priemonių (120 apklausoje dalyvavusių įmonių) tik 27,6 proc. transporto priemonių yra žemagrindės ir/ar turi įrangą, padedančią įlaipinti/išlaipinti žmones su specialiaisiais poreikiais, iš jų beveik 70 proc. senesnės nei 10 metų – ir neturi kitų neįgaliesiems reikalingų pritaikymų (vairuotojų iškvietimo mygtukų, švieslenčių, garso sistemų ir kt.). Didelė dalis įmonių (75 proc.) nenusiteikusios artimiausiu metu pirkti transporto priemonių, pritaikytų negalią turintiems asmenims.
Vertinant Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimą šalyje pastebima, kad suaugusiųjų globos įstaigose gyventojai laiku nepamaitinami, jiems neorganizuojamas užimtumas, stokojama individualumo. Globos įstaigų gyventojai yra priklausomi nuo paslaugas teikiančių globos įstaigos darbuotojų.
A.Normantui kelia susirūpinimą, kad 45,68 proc. (513 iš 1123) bendrojo ugdymo (įskaitant specialiąsias) mokyklų ir 42 proc. (31 iš 74) profesinio mokymo įstaigų aplinka pagal poreikius pritaikyta negalią turintiems asmenims.
