„Atlikęs tyrimą ir įvertinęs padėtį 11 psichiatrijos įstaigų, nustačiau, kad labai trūksta teisinio reglamentavimo – iki šiol nėra patvirtintos išsamios priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedūrą reglamentuojančios tvarkos, kuri būtų vienoda ir privaloma visoms psichiatrijos įstaigoms“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia R.Valentukevičius.
Jo teigimu, vieningos tvarkos reikia tam, kad priverstinai hospitalizuojami asmenys ar jų atstovai galėtų vertinti, ar priverstinis hospitalizavimas buvo teisėtas ir ar nebuvo pažeistos jų teisės.
Seimo kontrolierius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas parengti ir patvirtinti priverstinio hospitalizavimo ir gydymo psichiatrijos įstaigose procedūrą reglamentuojančią tvarką. Kartu jis kreipėsi ir į Teisingumo ministeriją siūlydamas apsvarstyti galimas priemones, užtikrinančias priverstinai hospitalizuojamiems asmenims teisę efektyviai naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.
Seimo kontrolierius teigimu, priverstinai hospitalizuojami pacientai ne visuomet laiku ir išsamiai informuojami apie jų priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, jiems retai pranešama apie teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, psichiatrijos įstaigos administracija ne visuomet informuoja pacientą apie kreipimąsi į teismą dėl jo priverstinio gydymo pratęsimo ir kitus atliekamus veiksmus. Kontrolierius taip pat pastebi, kad priverstinai hospitalizuojami pacientai beveik neinformuojami apie galimybes apskųsti administracijos veiksmus.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad priverstinai hospitalizuotų ir gydomų asmenų teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra užtikrinama. Psichiatrijos įstaigų administracijos ne visuomet kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos priverstinai hospitalizuotiems pacientams suteikimo. Taip pat nustatyta, kad teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos neužtikrina galimybės pacientui šią pagalbą gauti operatyviai ir lanksčiai“, – teigiama pranešime.
Kontrolierius kritikuoja tai, kad kartu su prašymu suteikti teisinę pagalbą asmuo privalo pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad jis serga sunkia psichikos liga.
„Tarsi nepakaktų fakto, kad jis gydosi psichiatrinėje įstaigoje. Be to, siekdamas gauti teisinę pagalbą pacientas pats privalo susisiekti su jam paskirtu advokatu ir susitarti dėl susitikimo“, – aiškina kontrolierius.
Jam užkliūva ir tai, kad teisės aktai nereikalauja psichiatrijos įstaigose besigydantiems pacientams teisinės pagalbos paslaugas suteikti operatyviai, kaip, pavyzdžiui, sulaikytiems užsieniečiams, iš užsienio atvykusiems nelydimiems ar be teisėtų atstovų priežiūros Lietuvoje paliktiems nepilnamečiams, kuriems teisinės paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau nei per 6 valandas.
Kontrolierius taip pat pasigedo mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinama Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme įtvirtinta paciento teisė būti išklausytam ir dalyvauti teisme, kai sprendžiami jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai.
„Šiuo metu psichiatrijos įstaigų administracijos neinformuoja paciento apie šią teisę, neklausia paciento nuomonės apie jo norą dalyvauti teisme, kai sprendžiami jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai, nėra numatyta, kas ir kaip turėtų pristatyti pacientą teisėjui“, – aiškina R.Valentukevičius.
