Kontrolierius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką, ragindamas „dar kartą išanalizuoti šią problemą bei teikti savo siūlymus ir galimus sprendimus, kad ateityje būtų užtikrintos žmogaus teisės“.
Savo pažymą R.Valentukevičius pateikė ir Seimo Sveikatos reikalų bei Žmogaus teisių komitetams. Reaguodami į šį raštą politikai BNS tvirtino neketiną to daryti, nes jie yra prieš lyties keitimo operacijų įteisinimą.
Užsieniečio, kurio nei pavardė, nei lytis neskelbiama, skundą Seimo kontrolierius gavo praėjusių metų gruodžio 22 dieną. Jame nurodyta, kad leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turintis asmuo yra transseksualus. Jis turi tai patvirtinančias psichiatro išvadas bei diagnozę, jam būtina operacija, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai jam pareiškė, kad „lyties keitimas Lietuvoje neįteisintas ir lyties keitimo operacijos neatliekamos“. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.
Seimo kontrolieriaus pažymoje teigiama, kad „lyties identiškumo problemos egzistuoja jau seniai – esą visose kultūrose buvo žmonių, kurie jautė kitą seksualinę tapatybę nei įprasta“.
„Transseksualumas yra psichinis lyties tapatumo sutrikimas, pagal 10-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas pilnamečių žmonių asmenybės brandos ir elgesio sutrikimų grupei. Tokie asmenys yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka jų lyties, ir siekia tapti kitos lyties asmeniu, stengiasi atsikratyti pirminių ir antrinių esamos lyties požymių ir įgauti priešingos lyties“, – rašoma pažymoje.
2001-aisiais priimtame Lietuvos civiliniame kodekse numatyta, kad nesusituokęs asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jei tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti įstatymas, tačiau jis iki šiol nepriimtas.
R.Valentukevičius remiasi moksliniais tyrimais, kad šis sutrikimas pasitaiko vienam iš 12 tūkst. vyrų ir vienai iš 34 tūkst. moterų. „Pasak Vilniaus universiteto docento Vaiko raidos centro klinikos vadovo Dainiaus Pūro, lytis yra užprogramuota genetiškai. Tik transseksualumo atveju dėl tam tikros gamtos padarytos klaidos kūnas užprogramuotas vienai lyčiai, o psichikos procesai – kitai lyčiai“, – sakoma pažymoje.
2001-aisiais priimtame Lietuvos civiliniame kodekse numatyta, kad nesusituokęs asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jei tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti įstatymas, tačiau jis iki šiol nepriimtas.
2003-iaisiais buvo parengtas įstatymo projektas ir įtrauktas į parlamento darbotvarkę. Tačiau po kažkiek laiko Lyties pakeitimo įstatymo projektas iš darbotvarkės dingo.
Seimo kontrolieriaus nuomone, jau būtų laikas spręsti šią problemą. Be to, 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, jog Lietuva pažeidė transseksualės L., norinčios tapti vyru, teises į privatumą bei įpareigojo per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo dienos Lietuvoje priimti Lyties keitimo įstatymą.
Terminas, kurį Lietuvai skyrė EŽTT, baigėsi 2008-ųjų birželio 31-ąją, tačiau minėtas įstatymas iki šiol nėra priimtas. Pagal EŽTT sprendimą, nepriėmusi įstatymo Lietuva turėjo L. išmokėti 40 tūkst. eurų kompensaciją. „Taigi, išlieka reali grėsmė, kad ir kiti asmenys, kurių teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami, gali skųsti Lietuvą ir prisiteisti dideles pinigų sumas“, – konstatavo R.Valentukevičius.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas A.Čaplikas BNS pareiškė neketinąs reaguoti į Seimo kontrolieriaus raginimus. „Aš neteiksiu ir neskatinsiu šį klausimą įtraukti į Seimo darbotvarkę. Kaip žmogus ir kaip ministras esu prieš lyties keitimą. Negaliu peržengti per save“, – teigė ministras.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas BNS pranešė iš naujo registruosiąs Civilinio kodekso pataisą, kad iš jo būtų išbrauktas punktas dėl lyties keitimo.
„Turime panaikinti neatitikimą tarp Civilinio kodekso ir esamos padėties. Jeigu tos teisės (keisti lytį - BNS) nebebus Civiliniame kodekse, nebebus ir teisėtų lūkesčių ir Europos Sąjunga mums nebeturės priekaištų“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, pradėti šalyje daryti lyties keitimo operacijas reikia nemažų investicijų, medicininės praktikos, medikamentų. „Nemanau, kad visuomenė mus suprastų, jeigu kompensuotume brangius medikamentus asmenims, norintiems pakeisti lytį, kai negalime kompensuoti modernių medikamentų sergantiems žmonėms“, – sakė A.Matulas.
Jis teigė, kad lyties keitimo operacijas Lietuvos piliečiai gali atlikti užsienyje. Kita vertus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas svarstė, kad reikėtų įteisinti dokumentų pakeitimą asmenims, kurie pasikeitė išorinius lytinius organus.
