Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas pažymi, kad belankant laisvės apribojimo vietose esančius neveiksnius asmenis, kilo įtarimas dėl įstatymo, kuris numato, kad iki 2016 m. sausio 1 d. neveiksniais pripažintų asmenų teismo sprendimai turi būti peržiūrėti per dvejus metus, įgyvendinimo kokybės. Pastebėjus, kad daugumos laisvės apribojimo vietose esančių asmenų teisės lyg šiol yra nepagrįstai varžomos, Seimo kontrolierius nusprendė išsiaiškinti, kas lėmė tai, kad vykusi neveiksnumo peržiūrėjimo procedūra nebuvo veiksminga.
„Asmens teisių ribojimas turi būti teisėtas ir trukti tik teisiškai pagrįstą laikotarpį, o asmens teisė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu peržiūros yra viena svarbiausių šio asmens turimų teisių. Priėmus sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu, ši procedūra gali nulemti visų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinimą, o toks asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus žmogaus teisių apribojimas, todėl pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais“, – pastebi Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.
Seimo kontrolierius apgailestauja, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad per numatytą dvejų metų neveiksnumo peržiūrėjimo terminą, iš tiesų realiai buvo peržiūrėta tik mažiau nei pusę neveiksnių asmenų bylų. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad neveiksnių asmenų globėjai nebuvo deramai supažindinti su vykstančiu neveiksnumo peržiūros procesu ir tikslais, o šalies savivaldybės nebuvo pasirengusios organizuoti tuo metu taip reikėjusio informacijos ir pagalbos teikimo šių asmenų globėjams. Be to, globėjams nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo, pačios savivaldybės taip pat neinicijavo kreipimosi į teismą procedūros.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad duomenys apie neveiksniais pripažintus asmenis skirtingose savivaldybėse lyg šiol yra tvarkomi skirtingai, o pačios savivaldybės paaiškino turėjusios itin daug sunkumų gaunant Registro centro duomenis apie neveiksnius asmenis visą sprendimų peržiūrai skirtą laikotarpį. Sudėtinga duomenų prieiga bei metus laiko likusi neaiški neveiksnumo peržiūrėjimo procedūra dažnu atveju buvo įvardytos kaip vienos pagrindinių priežasčių, trukdžiusių tinkamai ir laiku įgyvendinti numatytą procedūrą.
„Šalies savivaldybės neturi vieningos duomenų apie neveiksniais pripažintus asmenis rinkimo, kaupimo ir sisteminimo praktikos, o kai kurios savivaldybės šių duomenų apskritai nerenka. Kaip pavyzdys paminėtina viena savivaldybė, kuri nurodė, kad pagal Registro pateiktus duomenis, savivaldybės teritorijoje gyvena tik šeši asmenys, pripažinti neveiksniais iki 2016 m. sausio 1 d., tačiau pačios savivaldybės turimais duomenimis, tokių asmenų gali būti netgi trisdešimt šeši ar netgi daugiau“, – apgailestauja Seimo kontrolierius.
Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė, pavedusi savivaldybėms papildomas funkcijas neveiksnumo peržiūrėjimo laikotarpiu, taip reikėjusių papildomų lėšų nenumatė ir neskyrė, todėl tai turėjo itin didelę neigiamą įtaką vykusios peržiūrėjimo procedūros kokybei. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad valstybės paskirti advokatai dažnu atveju net neaplankė neveiksnių asmenų, su jais nesusipažino, o paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės asmenims teko laukti iki pusantrų metų.
Itin nusivylęs ištirta neveiksnumo peržiūrėjimo procedūra, Seimo kontrolierius ataskaitoje atkreipė Vyriausybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį į būtinybę kuo skubiau kokybiškai peržiūrėti visus iki šiol neperžiūrėtus asmenis neveiksniais pripažįstančius teismo sprendimus. Apibendrindamas tyrimą, Seimo kontrolierius pastebėjo ne tik tai, kad vykusios procedūros metu nebuvo užtikrinta efektyvi neveiksnių asmenų teisių ir laisvių apsauga, tačiau kartu tai nulėmė perteklinius jų teisių ir laisvių suvaržymus.
