Todėl R.Karbauskis pasiūlė Lietuvos kurčiųjų draugijos, neregių asociacijų, Seimo, ministerijų, Prezidentūros, LRT atstovams ir kitiems suinteresuotiems asmenims susiburti į darbo grupę iki kovo mėnesio parengti įstatymų pataisas su nurodymais, koks kiekis informacijos privalo būti pateikiamas taip, kad ją galėtų gauti neįgalieji.
Kol kas neaišku, ar pakeitimai apsiribos LRT transliuojamo turinio reguliavimu, ar bus privalomi ir komerciniams transliuotojams.
Lietuvos kurčiųjų draugija skaičiuoja, kad šiuo metu LRT gestų kalba arba titruojama tik 10 proc. rodomo turinio, kai Europoje yra valstybių, kur neįgaliesiems prieinama 100 proc. informacijos.
„Pažiūrėjus į statistiką, mūsų situacija labai bloga. Tai yra tik apie 10 proc. turinio yra titruojama arba gestų kalba verčiama. Kitose valstybėse yra nuo 25 iki 50 proc, o kai kur ir 70 ar 100 proc. informacijos pateikiama mums suprantamai. Latvijoje – 25 proc., Lenkijoje – 50 proc. O pas mus yra tam tikra kliūtis“, – teigė Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovas Vytautas Pivoras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė nurodė, kad dar 2011 m. valstybė nupirko LRT titravimo įrangą. Be to, pasak jos, LRT turi penkis gestų kalbos vertėjų etatus, tačiau ne visi jie yra užimti.
LRT Televizijos programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas komiteto posėdyje nurodė, kad klausos negalią turintiems asmenims prieinamu būdu LRT kasmet pateikia vis daugiau informacijos.
Tačiau jis nesutiko, kad informacijos kiekis turėtų būti skaičiuojamas procentais nuo viso turinio, nes esą LRT transliacijų laikas pailgėjo ir procentai nebeparodo gerėjančios situacijos.
„Mes siūlytume atsisakyti tos procentinės išraiškos ir kalbėti daugiau apie valandas, kiek yra titruojama, nes, kai LRT televizija pradėjo transliuoti 24 val. per parą, tas procentas iškart nukrito. Kai LRT Kultūra pradėjo transliuoti 24 val. per parą tas procentas dar kartą pastebimai nukrito, bet valandų skaičius tuo tarpu augo“, – teigė LRT atstovas.
Tačiau Kurčiųjų draugijos atstovai tvirtino, kad laikas turėtų būti skaičiuojamas būtent procentais ir akcentavo, kad neįgaliesiems reikia visos informacijos reikia kasdien.
„Pradėjus skaičiuoti valandomis, išeis žaidimas“, – akcentavo V.Pivoras.
Be to, jie tvirtino, kad LRT abejingumas verčia abejingais tapti ir komercinius transliuotojus, mat jie visuomet rodo pirštu į LRT ir tikina, kad pirmiausia turinį titruoti turėtų visuomeninis transliuotojas.
Anot Kurčiųjų draugijos viceprezidento Kęstučio Vaišvilos, gestų kalba žinias dabar transliuoja TV3, kai kurias programas verčia Marijampolės, Šiaulių, Kėdainių televizijos.
Tuomet LRT atstovas nusileido. Tačiau jis tikino, kad viso turinio titruoti vis dėlto, ko gero, Lietuvoje nepavyks.
„Tikiu, kad norėtųsi, jog jis būtų toks didelis, kaip valstybėse, kurios turi televiziją jau 50 metų ir daugiau, kaip BBC, norėtųsi į jas lygiuotis ir pasiekti tokį lygį, kaip yra Didžiojoje Britanijoje, arba kaip Švedijoje, arba Norvegijoje, tačiau Norvegijoje yra ir žiūrimumas visuomeninio visai kitas“, – kalbėjo T.Jačiauskas.
Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis tikino, kad LRT neturi ieškoti pasiteisinimų dėl finansų stygiaus, mat, pasak jo, visuomeniniam transliuotojui valstybė tikrai skiria pakankamai lėšų.
„LRT finansavimas yra pakankamai geras, jis yra augantis, jis yra susietas su mūsų ekonomikos augimu. Manau, kad čia problema dėl finansų nekiltų ypatinga,, bet pirmiausia mes turime turėti strategiją. Tam mes turime sudėti visas pastangas, todėl grupė turi pradėti dirbti iškart po Naujųjų metų ir pavasario sesijai paruošti visus pasiūlymus, kad tai visa tai pasibaigtų ne kalbomis, o realiu darbu ir rezultatais“, – sakė jis.
Prezidentės vyriausioji patarėja kultūros klausimais Rūta Kačkutė pastebėjo, kad filmų titravimas būtų naudingas ne tik negalią turintiems asmenims, bet ir tiems, kas nori geriau išmokti užsienio kalbas.
