Pasisakydamas prieš įstatymo pataisas, leisiančias paprasčiau medžiotojams šernų tykoti naktį, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis užsiminė apie tai, kad kelis šimtus eurų kainuojančiais prietaisais prekiauti pageidautų prekyba ginklais užsiimantys verslininkai.
Pasak jo, priimant sprendimą labai svarbūs ir etikos aspektai, mat naktinio matymo taikikliai leistų medžiotojams taikytis į miegančius žvėris.
„Tokiu keliu einant, kaip kolegos sako, kad gyvename XXI a., naujos technologijos ateina, o liberalai prieš jas. Tokia logika vedant galima greit sulaukti pataisų, kad dinamitu leistume žuvis ežeruose sprogdinti, nes irgi tai būtų technologiškai patogiau“, – sakė E.Masiulis.
Siūlo pabučiuoti ir paleisti
Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis pritarė liberalui siūlydamas medžiotojams mokytis iš žvejų.
Siūlau medžiotojams propaguoti panašų būdą – pagavai briedį arba šerną, padarei nuotrauką, pabučiavai ir paleidi, – dėstė Z.Jedinskis.
„Beveik visi vyrai dalijasi į dvi grupes: arba žvejai, arba medžiotojai. Tarp žvejų dabar labai paplitęs žvejybos būdas, kai, pagavęs žuvį, nusifotografuoji ir paleidi. Apgailestauju, kad medžiotojai vyrai eina priešinga kryptimi – nenori palikti vargšui žvėreliui jokių šansų. Siūlau medžiotojams propaguoti panašų būdą – pagavai briedį arba šerną, padarei nuotrauką, pabučiavai ir paleidi“, – kalbėjo Seimo narys.
Nors pats medžioja, į prieš naktinio matymo prietaisų įteisinimą medžioklėje pasisakančių gretas stojo parlamentaras Remigijus Ačas. Jis tikino, kad pataikyti naktį medžiotojams trukdo ne prastas matomumas, o pomėgis išgerti.
„Kaip medžiotojas, galiu tik tiek pasakyti, kad girdžiu tų anekdotų apie tai, kaip sėdi bokštelyje, per daug padaugina ir nelabai atskiria briedžio nuo karvės. Ne kartą yra nušauta karvė“, – pasakojo R.Ačas.
Dviratininku prisistatęs opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasiūlė tam, kad bėdų dėl naktinės medžioklės nebūtų, užuot leidus naudoti naktinio matymo taikiklius, visas karves, kaip dviratininkus, apvilkti šviesą atspindinčiomis liemenėmis.
Pravers šalies gynybai
Seimo medžiotojai į tokias replikas netruko atsišaudyti ne prastesniais argumentais. Štai Stasys Brundza porino, kad naktinio matymo taikiklius derėtų įteisinti ne tik dėl medžiotojų noro.
Pagalvokime ir apie tai, kad būtų tam tikra įranga snaiperiams, – siūlė S.Brundza.
„Visi kalba apie gynybą krašto ir tai, kad kraštui mūsų iškilę dideli pavojai, visi ginkluojamės. Tai dabar keliolika ar keliasdešimt tūkstančių medžiotojų, kurie mažiau trijų šautuvų retas turi, tikriems pavojams iškilus, tai gal su tais ginklais kažką veikti tik dieną galėtų. Pagalvokime ir apie tai, kad būtų tam tikra įranga snaiperiams“, – aiškino S.Brundza.
S.Brundza nepaminėjo, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas naktinio matymo taikikliams nepritaria, nes mano, kad tokius prietaisus įteisinus, jais imsis aktyviau naudotis ne medžiotojai, bet nusikaltėliai.
Medžiotojai nuo balsavimo nenusišalino
Kiti Seimo medžiotojai ėmė guostis, kad šiuo metu brakonieriai juos pralenkia, nes jau seniai tokius taikiklius turi. Be to, jie tvirtino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymo sureguliuoti šernų populiaciją taip, kad viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno, niekaip neįvykdys, jei negalės į šernus šaudyti naktį.
„Kaip tai padaryti? Pabandykite nuvažiuoti prie miško ir pažiūrėsite. Aš vakar laukiau, sėdėjau, atėjo 44 šernai. Aš juos per naktinio matymo žiūronus suskaičiuoju, bet negaliu nušauti nė vieno, nes per optiką nematau. (…) O kiaulių maras yra nelaimė didesnė Lietuvoj, negu parėkavimai kažkokie populizmo“, – pyko socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Prieš pataisas pasisakę parlamentarai ragino medžiotojus nusišalinti nuo balsavimo, tačiau jie to nepadarė.
Išvis už naktinio matymo taikiklių įteisinimą medžioklėje balsavo 45 Seimo nariai, 27 susilaikė, 15 buvo prieš.
Šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje.