NSGK vadovas Artūras Paulauskas po komiteto posėdžio sakė, jog komitetas dar kartą kreipsis į Vyriausybę, prašydamas šioms reikmėms numatyti daugiau lėšų. Anot A.Paulausko, sunkmečiu saugumui užtikrinti skiriamos lėšos sumažėjo dramatiškai, bet konkrečių pavyzdžių jis teigė pateikti nenorintis, kad neišduotų silpnųjų vietų.
„Norėjome išsiaiškinti, kiek mūsų atstovybės užsienyje saugios, kiek jų darbo režimas yra slaptas ir kiek tos paslaptys gali būti apsaugotos. Išvada tokia, kad ypač sunkmečiu 2009-2013 metais finansavimas šitai sričiai dramatiškai sumažėjęs, net ne procentais, o kartais, ir problemų šitoj srity turime nemažai“, – žurnalistams sakė A.Paulauskas.
„Nusprendėme darkart prieš biudžeto formavimą kreiptis į Vyriausybę, atkreipti dėmesį į aktualiją, ir, aišku, pabandyti skirti lėšų bent minimaliam saugos režimui užtikrinti, nes šiandien tai rimta grėsmė valstybėje“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Klausiamas, kiek konkrečiai sumažėjo finansavimas slaptumui užtikrinti, jis konkrečių skaičių tvirtino nenorintis sakyti.
„Užtektų pasakyti, kad saugumui reikia skirti didesnį dėmesį, jei aš pradėsiu vardyti, kur tos spragos, turbūt klausysis ne tik mūsų Lietuvos žmonės, bet ir kiti. Tai būtų neatsakinga“, – teigė NSGK vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daugelis ambasadų įsikūrę saugumo aspektu netinkamuose pastatuose: „Daugelis pastatų yra net nepritaikytose vietose. Įrengti kažkokias sistemas viduje, kai langai kiauri, stogai, kai kartu gyvena gyventojai, kitos įstaigos – nuo pastatų saugumo pradėti riekia pirma, o tada viduje įrenginėti sistemas, ryšio priemones.“
Jis tuo pačiu pripažino, jog šiais laikais šimtaprocentinės garantijos, kad esi apsaugotas ar saugus kalbėdamas nėra.
„(Tai rodo – BNS) naujausi įvykiai – “snowdenai„, wikileaks'as. Turbūt tos valstybės ne tiek milijonų, o gal milijardų mūsų masteliu išleidžia saugumui, ir tai negali užtikrinti (saugumo – BNS)“, – sakė A.Paulauskas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atkreipė dėmesį, kad saugus diplomatinių skyrių funkcionavimas turi daug aspektų – tai ir fizinė apsauga, signalizacijos, personalo apsauga, ryšio priemonių apsauga.
„Kiekvienų metų biudžete tie skaičiai (apsaugai – BNS) yra planuojami, gerokai mažesni, negu norėtųsi, bet kai lėšų yra mažiau, negu reikėtų, reikia nusistatyti prioritetus ir daryti, kas svarbiausia. Mes turime minimalias priemones įdiegę, nevardysiu skaičių, daugelyje atstovybių tas yra ir funkcionuoja, kai kur daugiau, kai kur – mažiau“, – žurnalistams sakė L.Linkevičius.
Jis tuo pačiu pripažino, kad yra vietų, kurioms koreguoti pakanka požiūrio: „Tai, kas nesusiję su didelėmis investicijomis, irgi galima būtų pataisyti, tai darbo su jautrai informacija kultūra, kontrolė, kaip tai vykdoma“.
Saugaus ryšio užtikrinimas svarbus ne tik tarp diplomatinių atstovybių, bet ir tarp valstybės institucijų, šiuo atveju taip pat reikia daugiau bendradarbiavim.
„Pirmiausia, ką minimaliai turime padaryti, užtikrinant sąveiką tų institucijų, kurios turi glaudžiai dirbti, vyriausybinės įstaigos, Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, kad tie resursai būtų akumuliuoti ir labiau koordinuotas tas darbas“, – sakė L.Linkevičius.
Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina taip pat pabrėžė, jog visiškas saugumas – neįmanomas. Anot jo, diplomatai perspėti apie galimas grėsmes, bet saugesnį ryšį garantuotų tik didesnis finansavimas.
„Stiprinant diplomatų savisaugos įvairius momentus, informacijos apsaugos, mes jau be jokių investicijų tai darome, mes tą darbą nuolat dirbame, bet vien sąmoningumo neužtenka, reikia ir darbo priemonių“, – BNS po komiteto posėdžio sakė G.Grina.
„Reikia nusistatyti prioritetus atsakingoms institucijoms – Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijoms, nes jie praktiškai turi interesą, ir pagal nusistatytus prioritetus galvoti, kaip finansuoti. Čia labai kompleksinis klausimas, bet jei kalbame apie ryšius, tai tikrai finansavimo klausimas“, – kalbėjo VSD vadovas.
Diskusiją dėl diplomatų pokalbių saugumo sukėlė vasarą kilęs skandalas, kai naujienų svetainėje „Youtube“ buvo įdėti slapta įrašyti Lietuvos diplomatų pokalbiai telefonu. Po šio skandalo pareigų neteko ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška ir ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas.