Tai pačios pavojingiausios veikos, kai neteisėtai perkant ar kitaip už atlygį įgyjant žmogaus organus, audinius ar ląsteles transplantacijai ir lytines ląsteles ar embrioną dirbtiniam apvaisinimui, komercializuojamas žmogaus kūnas.
Civilinio kodekso 2.25 straipsnis nustato, kad komerciniai sandoriai, kurių dalykas yra žmogaus kūnas, jo dalys ar organai ir audiniai, yra niekiniai. Tačiau tokia norma, įvertinus prekybos žmogaus organais, audiniais bei ląstelėmis pavojingumą visuomenei, esą nėra pakankama.
Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė tik už veikas, padarytas žmogaus gyvybei ir sveikatai, siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą ar audinį, bei už veikas, padarytas vykdant prekybą žmonėmis, siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą, audinį arba ląstelių.
Į šių nusikalstamų veikų sritį nepatenka nemaža dalis galimų prekybos organais, audiniais ir ląstelėmis atvejų, kurie nors ir pažeidžia neliečiamumo žmogaus kūnu ir žmogaus kūno nekomercializavimo principus, tačiau neturi prekybos žmonėmis požymių ir nesukelia pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei. Taip pat, nepatenka ir prekyba lytinėmis ląstelėmis, skirtomis dirbtiniam apvaisinimui, arba embrionu.
Tikėtina, kad nustačius baudžiamąją atsakomybę už minėtas veikas, bus didinamas visuomenės pasitikėjimas organų donoryste ir transplantacija. Prekybos embrionu kriminalizavimas bus reikšmingas ir embriono apsaugai.
Pirminiai šio įstatymo projekto siūlytojai – Nacionalinė donorų asociacija ir Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“.