Antradienį Seimo narė, klaipėdietė L.Girskienė, pati daugybę metų kovojusi su taršiomis uostamiesčio įmonėmis, informavo, kad bendrovės „Grigeo Klaipėda“ padaryta žala gamtai, kai į aplinką buvo leidžiamos ne visiškai išvalytos nuotekos, siekia 48 mln. eurų.
„Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūra AB „Grigeo Klaipėda“ įteikė Aplinkos apsaugos departamento parengtą ir patikslintą 48 mln. Eur civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje“, – pranešė Seimo narė.
Aplinkos apsaugos departamento vadovė O.Vėbrienė informavo, kad žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais. „Visiškai atmetėme emocijas – svarbiausia teisės raidė, nes byla, neabejoju, bus precedentas. Neslėpsiu, suvaldyti emocijas buvo išties sunku. Tiesiog aplinkai padarytą žalą visada sunku skaičiuoti, lyg tie milijonai sugrąžintų tai, kas prarasta. Įstatyme viskas paprasta, elementaru: žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei – iki pirminės, tokios, kokia buvo, ir atlyginti visus nuostolius. Realybė kitokia. Laukia teisminiai procesai...“, – informavo departamento vadovė.
Sausio 7-ąją vykusios spaudos konferencijos metu Klaipėdos apygardos prokurorai, net ir prabėgus metams nuo vadinamojo „Grigeo Klaipėda“ skandalo, neįvardyjo žalos gamtai. Tačiau tuomet pabrėžta, kad vien bauda gali siekti apie 5 mln. eurų. „Tikrai daugiau nei vienas milijonas eurų“, – tik tiek lakoniškai apie galimą žalos dydį gamtai pranešė tada prokurorai.
Antradienį Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė BNS sakė, kad ieškinys pateiktas prokuratūros atliekamam ikiteisminiam tyrimui, kurio medžiaga bus perduodama teismui. „Jie pareiškė ieškinį, kurį perduosime teismui ir jis bus nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla“, – BNS sakė prokurorė. Kada byla bus perduota teismui, ji kol kas negalėjo pasakyti.
Vadina pamoka verslui
Ligita Girskienė 15min teigė, jog ši žinia jai buvusi didelė staigmena, tačiau labai džiuginanti. Tiesa, moteris sako, jog milijoninė suma kelia klausimą, ar „Grigeo Klaipėda“, jei būtų įrodyta tokia žala, sugebės atlyginti tokį jos dydį ir nebankrutuos.
„Aš ploju rankom, kad iš tikrųjų paskaičiavo logiškai ir, manau, kad atgraso tokį verslą nuo galimybės pakartoti visą scenarijų. Iš tikrųjų, turi būti pamoka visam verslui, kad už tokį veiksmą yra pakankamai didelis atoveiksmis. Su bendruomenės nariais svarstėm įsitraukti civiliniais ieškovais į prokuratūros inicijuotą teismo procesą, rinksimės artimiausiomis dienomis, ieškosim teisininkų, kurie pagelbėtų. Jei bus įrodyta, akivaizdu, kad ir bendruomenei yra žala, visuomenės sveikatai – žmonės maudėsi, valgė žuvį ir kvėpavo jų smarve, nuotekos buvo pilamos į gruntą, yra daug argumentų. Ieškojome precedento ES šalyse, bandysim įsitraukti civiliniais ieškovais. Lietuvoje nėra buvę tokios praktikos”, – kalbėjo „Grigeo“ istoriją apie Kuršių marių teršimą kartu su kitais visuomenininkais narpliojusi Ligita Girskienė, rudenį patekusi į Seimą. Apie galimą civilinio ieškinio sumą kol kas L.Girskienė sako nebuvo kalbėta.
Iš tikrųjų, turi būti pamoka visam verslui, kad už tokį veiksmą yra pakankamai didelis atoveiksmis.
Anot moters, ginti klaipėdiečius nuo tokio įmonės poelgio galėtų imtis ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Bendrovė samdė ekspertus
Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ aktyviai reiškė poziciją prisiimsianti atsakomybę už savo veiklą. Buvo samdyti tarptautiniai ekspertai iš „TIG Environmetal“, kurie esą atliko ne vieną mėnesį trukusius eksperimentus. Praėjusiais metais bendrovė per spaudą pateikė gautas išvadas.
Išvados perduotos ir Aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai bei Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Pranešime spaudai buvo rašoma, kad „ekspertų ataskaitoje teigiama, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose buvusio azoto ir fosforo poveikis Klaipėdos sąsiaurio (ir Kuršių marių) vandens kokybei buvo tikėtinai žemas arba visai nereikšmingas, o nuotekų BDS7 koncentracijos paveiktas Kuršių mariose plotas turėjo būti ribotas. Modeliavimo rezultatai esą patvirtino, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis net blogiausio scenarijaus atveju, modeliuojant, kad 85 proc. bendrovės nuotekų galėjo būti leidžiamos biologiškai nevalytos, pasireiškia tik zonoje, esančioje šalia išleistuvo vietos“.
„Grigeo Klaipėda“: 48 mln. eurų ieškinys nustebino
„Grigeo Klaipėda“ teigia esanti nustebinta aplinkosaugininkų pateiktu 48 mln. eurų ieškiniu.
„Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas sako pasigendantis argumentų, kaip buvo apskaičiuota tokio dydžio žala.
„Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms, ar buvo pakenkta florai ir faunai, vandens būklei. Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką“, – komentare BNS teigė T.Eikinas.
Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką.
Anot jo, atsižvelgus į tai, šiuo metu sudėtinga plačiau komentuoti ir vertinti Aplinkos apsaugos departamento pateiktus skaičius.
Klaipėdos apygardos prokurorė Gina Skersinskytė anksčiau šį mėnesį teigė, kad gamtai padaryta žala šiuo metu yra pagrindinis ginčo objektas.
„Grigeo Klaipėdos“ vadovas sako, kad užsienio ekspertų ataskaitą ir jų siūlymus dėl aplinkos atkūrimo bendrovė dar pernai lapkritį pateikė Aplinkos apsaugos departamentui, tačiau atsakymo negavo.
Jis pabrėžė, kad ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos“ taršos poveikis aplinkai nebuvo didelis.
„Atkreipsiu dėmesį, kad įvertinus visus viešai prieinamus duomenis, nepriklausomi užsienio ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“, – sakė T.Eikinas.
Paklaustas, kokie padariniai lauktų bendrovės, jei teismas priteistų sumokėtį tokio dydžio ieškinį gamtai, T.Eikinas atsakė: "Tai būtų labai sunki našta būtų bendrovei. Bet kol kas nekomentuosime nei pačios sumos, nei tolimesnių su tuo susijusių bendrovės veiksmų. Mes norime nustatyti žalą, ją pasitvirtinti, pasitvirtinti aplinkos atkūrimo priemones, jas įgyvendinti ir atkurti pirmykštę būklę. Tai yra prioritetas".
Sausio pradžioje, praėjus metams nuo „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė sakė, kad ikiteisminis tyrimas yra finišo tiesiojoje ir byla teismą turėtų pasiekti jau greitai.
G.Skersinskytė tuomet teigė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.
Jos teigimu, kurie įtariamieji keliaus į teismą ir ar tarp jų bus pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, paaiškės bylą perdavus teismui. Įtariamųjų iš viso yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.
Anksčiau skelbta, kad tarp įtariamųjų yra ir G.Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas T.Eikinas, dirbantis nuo 2019-ųjų gruodžio.
Kada byla bus perduota teismui, G.Skersinsytė antradienį BNS pasakyti negalėjo.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.
