Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už sukurstymą nusižudyti arba privedimą prie savižudybės numato bausmę nuo laisvės apribojimo iki ketverių metų nelaisvės.
D.Šakalienė tvirtina, jog dabartinis reguliavimas per siauras – sukurstymas nusižudyti galimas tik tiesiogine tyčia ir veika laikoma baigtu nusikaltimu nukentėjusiajam nusižudžius.
Ji pažymi, kad teismų praktikoje tokių bylų iš esmės nėra, kadangi būtina įrodyti, jog kaltininkas norėjo ir siekė nukentėjusiojo mirties.
Anot parlamentarės, norint išvengti kaltinimo kaltininkui užtenka pasakyti, kad jis nenumatė nukentėjusiojo mirties, jos nesiekė, kalbėjo nerimtai, juokavo ir pan.
Pataisa siūloma išplėsti šios nusikaltimo sudėties taikymą ir nustatyti atsakomybę už raginimą nusižudyti. Numatytos veikos būtų laikomos nusikalstamomis ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
Aiškinamajame rašte parlamentarė mini atvejį, kai nusižudė sistemingo turto prievartavimo neatlaikęs jaunuolis, bet turto prievartautojas dėl to išteisintas, teismams konstatavus, kad nukentėjusiojo mirtis jam buvo nenaudinga, jis prarado pajamų šaltinį.
