Posėdžio pradžioje pristatyta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS), įkurta 1972 metais. Ji šiuo metu registruota Ilinojaus valstijoje, JAV. Teigiama, kad ji įsteigta stiprinti lietuvių ryšius užsienyje ir padėti jiems grįžti į Lietuvą, išlaikyti ryšį su tėvyne.
„Mums svarbu, kad Lietuvos jaunuoliai įsitrauktų į visuomeninį gyvenimą ir kitose šalyse, stiprintų ryšius ir tiestų tiltus su Lietuva“, – teigė PLJS valdybos pirmininkas Vladas Oleinikovas, pabrėždamas, kad kongresas vyksta kas trejus-ketverius metus. XV kongrese dalyvavo 58 delegatai iš 13 šalių.
PLJS valdybos pirmininkas pripažino, kad veikla Lietuvoje ir anksčiau kėlė klausimų. Jo teigimu, buvo pozicionuojama, kad PLJS Atstovybė Lietuvoje nėra alternatyvi iniciatyva ir įkurta siekiant stiprinti PLJS ryšius Lietuvoje.
Po to užregistruotas ir „Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo“ prekės ženklas. Juridiškai PLJS Atstovybės Lietuvoje atsakomybė PLJS taip ir nebuvo įgyvendinta. PLJS atstovai nebuvo informuojami apie vėliau įkurtos asociacijos veiklą.
„Reziumuojant galiu pasakyti, kad atrodo, jog asociacija sąmoningai piktnaudžiavo PLJS veiklos įvaizdžiu, pasitikėjimu bendradarbiaudami su institucijomis“, – sakė V.Oleinikovas, kritikuodamas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą organizavusios asociacijos veiklą.
I.Davydenko: svarbiausia buvo surengti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą
Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos vadovė Ieva Davydenko teigė, kad ši organizacija, įkurta 2009 metais, siekia telkti užsienio lietuvių jaunimą ir atstovauti jam Lietuvoje.
„Džiaugiuosi gavusi pasitikėjimą ir tapusi direktore. Dirbau ne su viena valdyba ir visada buvo sutarimas, kad nesant registruotai PLJS, įsikūrė asociacija“, – aiškino I.Davydenko.
„Praėjusių metų vasarą vykusiame kongrese naujai išrinkta valdyba nusprendė, kad negaliu atstovauti. Nuo to momento aš atstovavau kaip Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos direktorė. Jos tikslas buvo vienintelis – surengti praėjusį savaitgalį vykusį susitikimą, kuris įvyko labai sėkmingai. Susirinko virš 3 tūkstančių dalyvių iš 40 šalių“, – pasakojo ji.
„Festivalis turėjo labai gerų atsiliepimų“, – tikino I.Davydenko, apgailestaudama, kad PLJS atstovai renginyje atsisakė dalyvauti.
„Tenka apgailestauti, kad jaunimo veikla politizuojama dėl vienų ar kitų priežasčių“, – pridūrė ji. „Aš nesiekiau konfliktuoti. Mano siekis buvo surengti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, o paskui sėstis prie stalo. Šitas posėdis surengtas dėl kažkokių viešojoje erdvėje pasirodžiusių purslų“, – aiškino Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos direktorė.
PLJS atstovai teigė, kad asociacijos veikla kelia labai daug klausimų, nes ji nevykdė susitikimų ar neturėjo atskirų nutarimų. 2014–2017 metų laikotarpyje asociacijos veiklos skaidrumas kelia įtarimų, nes joje buvę nariai nebuvo supažindinami su ataskaitomis.
„Atsiranda 2009 metais kažkokia organizacija ir prasideda kova dėl finansavimo“, – situaciją apibendrino socialdarbiečių atstovas Seime Artūras Skardžius, keldamas klausimą, ar „Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos“ asociacijos veikla nėra politizuota.
I.Davydenko tikino, kad 2009 metais asociacija įkurta ne dėl pasikeitusios politinės situacijos, o dėl padidėjusių emigracijos mastų. Ji pateikė 2012 metų pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo pavyzdį, kai dėl jo organizavimo pasirašė įvairių partijų nariai.
Palygino su sekta
„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Vytautas Kamblevičius stebėjosi, kad I.Davydenko nenori atskleisti asociacijos valdybos narių pavardžių. „Čia tokie dalykai persipina, kad aš nesuvokiu... Čia į sektą panašu išeina“, – piktinosi jis.
Valstiečių atstovas Valerijus Simulikas teigė, kad problemos sprendimas būtų pakeisti Lietuvoje įsteigtos organizacijos pavadinimą. „Tai būtų etiškas ir logiškas sprendimas“, – aiškino V.Simulikas.
I.Davydenko pripažino, kad idėja gera, tačiau Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo idėja jau buvo pradėta įgyvendinti. „Aš niekada nepasisakiau prieš, bet, kadangi darbai jau buvo pradėti, finansavimo jau buvo paprašyta, tai negalima keisti“, – sakė ji.
PLJS atstovai teigė, kad susijungti su „Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija“ neketina, nes ši veikia savarankiškai ir naudojasi PLJS vardu, siekdama finansavimo.
Posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas teigė, kad Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimui skirta 37 tūkstančiai eurų iš 50 tūkstančių eurų, numatytų pasaulio lietuvių telkimui. „Surinko jis 34 balus iš 40”, – pabrėžė jis, teigdamas, kad ataskaitos turi būti pateiktos iki lapkričio mėnesio.
„Pasaulio lietuvių jaunimą gali atstovauti dvi, trys, keturios, penkios organizacijos... Nėra monopolinės teisės. Ir skatinčiau Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą registruotis Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė pripažino, kad dalis finansavimo Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijai skirta manant, kad ši atstovauja visam pasaulio lietuvių jaunimui.
Atliks auditą
Galiausiai Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija nusprendė prašyti Valstybės kontrolės atlikti visų iki šiol Lietuvoje rengtų pasaulio jaunimo susitikimų finansinį ir veiklos auditą.
„Kreipsimės į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas auditas nuo 2013 iki 2018 metų ir patikrintas susitikimų finansavimas, ar teisingai panaudotas, ar rezultatai pasiekti, ar atitinka kriterijus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.
Komisijos posėdyje dalyvavę Vyriausybės kanceliarijos, Kultūros tarybos, kitų organizacijų atstovai tvirtino, kad skirdami lėšų pasaulio jaunimo susitikimui manė, jog jos skiriamos PLJS. Kita vertus, jie sakė neturintys priekaištų pačiam renginiui.
