Kad susitarimai dėl užsienio politikos ir dėl gynybos vis dėlto bus atskiri, po posėdžio 15min patvirtino valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata.
Jis teigė, kad liberalų parengtas susitarimo projektas bus imamas pagrindu ir taisomas.
Su liberalų parengtu projektu galite susipažinti čia.
Politikai teiks pastabas
„Dabar kalbėjomės, kokią pasirinkti darbo metodiką. Sutarėm, kad liberalų paruoštas tekstas, liečiantis užsienio politikos dalį, tampa projekto pagrindu. Kolegos, jį analizuodami, siunčia savo pastabas. Visiškai aišku, kad dokumentas bus tikrai kitoks“, – komentavo R.Lopata.
Paklaustas, ar per pirmąjį susitikimą išryškėjo kokių nors požiūrių skirtumų, politikas sutiko, kad tokių buvo, bet kol kas esą kalbėta konceptualiau.
„Buvo keletas diskusinių klausimų, kas buvo aišku ir taip – Kinija, Taivanas ir panašūs. Bet daugiau mes kalbėjome apie konceptualesnius dalykus, ko dar reikėtų, kad partijų susitarimas viską atspindėtų“, – pasakojo R.Lopata.
„Aišku, buvo ir apimties klausimas. Prisiminėm Danijos pavyzdį, tai jų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo susitarimas yra 60 puslapių. Dabar mes galvojam, ar mums užtektų vieno lapo? Panašu, kad ne.
Pritaria visi tam, kad susitarimo rengimo procesas yra labai svarbus, nes per laisvas diskusijas mes galime daug dalykų išsiaiškinti patys sau“, – dėstė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Trečiadienį, pasak jo, susitarimo dėl užsienio politikos turinį planuojama aptarti su prezidentūra.
Čia yra susitarimas tarp partijų, o ne tarp Seimo ir prezidentūros
„Išklausysim jų požiūrio, pristatysim savo požiūrį. Reikalui esant, jei prezidentui bus įdomu, pakviesim ir jį patį <...>. Bet visų pirma sutarėm, kad čia yra susitarimas tarp partijų, o ne tarp Seimo ir prezidentūros“, – pažymėjo R.Lopata.
Nenori, kad būtų dubliuojama Vyriausybės programa
Atstovo iš opozicijos, „valstiečio“ Giedriaus Surplio nuomone, susitarime turėtų būti įvardyti principai, kuriais remiantis šalies institucijos bendradarbiauja užsienio politikos klausimais.
Jo matymu, susitarimas neturėtų dubliuoti Vyriausybės programos.
„Ką turi suprasti, mano galva, kolegos, tai yra, kad mes neruošiame naujos Vyriausybės programos, nes ne toks yra partinio susitarimo tikslas.
Ir tam, kad kuo mažiau būtų trinčių dėl užsienio politikos, tam, kad mes neatsidurtume tokioje staigmenos situacijoje, kokioje atsidūrėme su taivaniečių atstovybės atidarymu, mes turime apsirašyti kažkokius principus, kurie būtų tokie, kad derinamės, kad visos valdžios įstaigos, kurios yra aprašytos Konstitucijoje, kalbasi, kad, kiek įmanoma, taikome kaštų naudos analizę, kalbamės su verslu, su kitais suinteresuotais asmenimis“, – dėstė G.Surplys.
Diskusija, anot jo, turėtų prasidėti išsiaiškinant, koks yra Lietuvos užsienio politikos tikslas.
„Akivaizdu, kad mūsų pagrindinis tikslas yra užtikrinti Lietuvos saugumą ir piliečių gerovę. Džiaugiuosi, kad susitarime grįšime ir prie šių pagrindų, kurie galbūt šiek tiek buvo primiršti“, – teigė Seimo narys.
Tiesa, jis svarstė, kad kaimynystėje vykstant karui, bus sunku nuspėti, kokia bus tarptautinė aplinka, kurioje Lietuva turės veikti.
„Bet irgi lyg ir yra signalų, kad turėtume fokusuotis į Lietuvą ir jos artimiausias kaimynes, nes tai yra mūsų saugumo erdvė“, – pažymėjo G.Surplys.
Leisime sau prabangą šiek tiek ilgiau padiskutuoti tarp partijų galbūt pasikviečiant ir užsienio politikos ekspertus.
Kada susitarimas dėl užsienio politikos galėtų atsirasti, jis neprognozavo. Esą nuspręsta skirti pakankamai laiko diskusijoms:
„Leisime sau prabangą šiek tiek ilgiau padiskutuoti tarp partijų galbūt pasikviečiant ir užsienio politikos ekspertus.“
Kitas Seimo narių susitikimas dėl užsienio politikos susitarimo planuojamas kovo 28 dieną.
