„Svarbu tai, kad mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas specialiai LRT misijai įgyvendinti būtų tinkamai kontroliuojamas“, – pranešime spaudai sako Seimo narė Agnė Širinskienė.
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašė 37 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
Valdantieji prie prašymo neprisidėjo.
Seimo nariai teigia, kad įstatyme nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema.
Seimo narė A.Širinskienė teigia, kad būtina sudaryti galimybes valstybei veiksmingai kontroliuoti, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo konstitucinę misiją ir naudoja jai įgyvendinti skirtus išteklius.
„Taigi, konstitucinis nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos veiksmingos kontrolės modelis apima ne tik vidinę, bet ir išorinę jo veiklos kontrolę. Tokia yra Teismo jurisprudencija. Mūsų, 37 Seimo narių, įsitikinimu, dabartinės LRT įstatymo normos neįtvirtina tokios visuomeninio transliuotojo kontrolės, kurio poreikį akcentuoja Konstitucinio teismo formuluojama doktrina“, – sako A.Širinskienė.
-
IŽA: ydinga LRT finansinė kontrolė iškreipia žiniasklaidos rinką
-
Portalai ragina nustoti valstybinės reikšmės renginius leisti transliuoti tik LRT
-
Mūšis dėl LRT finansavimo modelio suderinimo su EK tęsiasi, jis persikėlė į Europos Teisingumo teismą
-
LRT ir dalies valdančiųjų stumiamiems pokyčiams – Europos žurnalistų kritika
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo ruožtu teigia, jog iš to, kas pateikiama viešojoje erdvėje, matyti, jog skundas „nepagrįstas jokiais faktais“.
„Daugelis pasirašiusiųjų skundą praėjusioje kadencijoje buvo valdančioje daugumoje, priėmusioje naująjį LRT įstatymą, kuriuo buvo sustiprintas LRT valdymas, atskaitomybė ir įvairūs kontrolės mechanizmai, – BNS atsiųstame komentare teigė transliuotojo vadovė. – Dalis šių Seimo narių dalyvavo darbo grupėje, rengusioje šį įstatymą. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija yra atmetusi komercinės žiniasklaidos skundą dėl LRT finansavimo modelio.“
„Konstitucinis Teismas jau ne kartą yra pasisakęs LRT valdymo ir finansavimo klausimais. Tikimės, kad šis skundas netaps dar vienos kampanijos, siekiančios pakirsti LRT nepriklausomumą, pradžia“, – pridūrė ji.
Pasak A.Širinskienės, dabartinis nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelis nėra suderintas ir su Europos Komisija (EK). Tad jis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes LRT iš esmės yra atskaitinga pati sau, jos nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, priešingai nei kitų šalių visuomeninius transliuotojus, o tai vis labiau riboja kitų žiniasklaidos priemonių konkurenciją ir iškreipia rinką.
„Tai ypač svarbu kasmet augant LRT finansavimui iš valstybės biudžeto, kuris kitais metais siekia daugiau kaip 60 mln. eurų. Svarbu tai, kad mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas specialiai LRT misijai įgyvendinti būtų tinkamai kontroliuojamas, remiantis ne tik nacionaline teise, bet ir užsienio šalių praktika, Europos Komisijos taisyklėmis. Tad Lietuva nebeturėtų delsti ir nustatyti tinkamus kontrolės mechanizmus, paremtus gerąja praktika, ir tai įtvirtinti nacionaliniuose teisės aktuose“, – sako Seimo narė A.Širinskienė.
Seimo narės teigimu, akivaizdu, kad LRT, gaudama finansavimą iš valstybės už specialios misijos įgyvendinimą, turi turėti veiksmingą išorinės kontrolę, kuri leistų reikalauti veikti tik misijos ribose ir užtikrinti, kad už teikiamas paslaugas būtų sumokėta tiek, kiek reikia misijai įgyvendinti.
Anot A.Širinskienės, kontrolė turi būti reguliari ir leidžianti taikyti sankcijas, kai nustatomi veiklos pažeidimai, o kontrolę įgyvendinančios institucijos turi turėti įrankius nurodyti atsisakyti mokėti už paslaugas, kurios nėra suteiktos arba padengti išlaidas, jei jos – neracionalios.
„Lietuvoje to neturime, tad dabartinis LRT finansavimo modelis ne tik pažeidžia ES reikalavimus, bet ir, mūsų vertinimu, neatitinka Konstitucijos“, – teigia ji.
Būtent todėl Konstitucinį Teismą pasieksiančiame Seimo narių kreipimesi pažymima, kad egzistuojanti LRT struktūra, taip pat vidinės ir išorinės institucijos, bent iš dalies susijusios su visuomeninio transliuotojo veiklos priežiūra, neužtikrina veiksmingos, nepriklausomos ir nuolatinės LRT kontrolės.
Pavyzdžiui, LRT generalinis direktorius, etikos kontrolierius ir vidaus audito tarnybos vadovas nevykdo LRT misijos įgyvendinimo priežiūros funkcijos.
Nei LRT įstatymas, nei LRT įstatai nenustato jokių kitų su LRT valdymu ar priežiūra susijusių kontrolės mechanizmų. Tuo tarpu Valstybės kontrolės, LRT komisijos ir Seimo kontrolė išlieka ribota, epizodiška ir formali, taikoma tik ypatingiems atvejams.
