Vienu rezoliucijos projektu, įregistruotu valdančiosios Darbo partijos parlamentarų, ekspremjerės Julijos Tymošenko paleidimas būtų įvardijamas „vienu iš esminių kriterijų siekiant pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina“.
Opozicijos atstovams kyla įtarimai, jog šiuo projektu, prisidengiant žmogaus teisių gynimu, iš tiesų siekiama pakenkti sutarties pasirašymui per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio pabaigoje.
Alternatyvų rezoliucijos projektą įregistravo Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetų vadovai.
„Darbiečio“ Mečislovo Zasčiurinsko pristatytas projektas ragintų „Ukrainos Vyriausybę išlaisvinti buvusią premjerę J.Tymošenko, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo verdiktu, kad kaltinimai yra politizuoti ir selektyvūs“, o ES valstybes – „ir toliau nuosekliai laikyti J.Tymošenko išlaisvinimą vienu iš esminių kriterijų siekiant pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina“.
Šis nutarimo projektas kelia daug klausimų. Kada jūs susidomėjote žmogaus teisėmis? Kažkaip nei praėjusiam parlamente, nei anksčiau šią kadenciją nebuvo rūpesčio žmogaus teisėmis nei Baltarusijoje, nei Ukrainoje, – „darbiečių“ nuoširdumu suabejojo konservatorius Mantas Adomėnas.
„Šis nutarimo projektas kelia daug klausimų. Kada jūs susidomėjote žmogaus teisėmis? Kažkaip nei praėjusiam parlamente, nei anksčiau šią kadenciją nebuvo rūpesčio žmogaus teisėmis nei Baltarusijoje, nei Ukrainoje. Dabar kyla klausimas, kam šita rezoliucija būtų naudinga? Man atrodo, kad trukdydamas (Ukrainai – BNS) įeiti į asociaciją su Europa sudarytų tik daugiau prielaidų pasilikti itin mažai žmogaus teises gerbiančios Rusijos orbitoje“, – apie „darbiečių“ projektą kalbėjo konservatorius Mantas Adomėnas.
Rezoliucijos projektas įtarimų sukėlė ir valdančiųjų atstovui „tvarkiečiui“ Andriui Mazuroniui.
„Man rezoliucija atrodo, švelniai tariant, įtartinai. Ar negalvojate, kad tokios rezoliucijos priėmimas likus dviem savaitėms iki susitikimo gali gerokai prisidėti prie būsimo renginio galimos nesėkmės? Sėkmė-nesėkmė ne tik nuo mūsų priklauso, bet tokios rezoliucijos priėmimas gali stipriai palenkti svarstykles į vieną pusę“, – sakė A.Mazuronis.
M.Zasčiurinskas oponuodamas sakė, kad „atsisakyti rezoliucijos netikslinga“.
„Aš esu už tai, kad parlamentas parlamentinėje respublikoje skaidriai ir aiškiai reikštų savo nuomonę. Mes norime, kad Ukraina žengtų į priekį ir apsispręstų, kuriuo keliu jai eiti“, – kalbėjo parlamentaras.
„Aš galvoju, kad galima labai paprastai ir primityviai žiūrėti į diplomatijos žingsnius šiuo atžvilgiu, bet galima ir sudėtingiau padaryti ir leisti Ukrainai ir jos žmonėms išlikti su garbingu veidu, o ne tik vykdyti kažkieno instrukcijas“, – atsakydamas į Seimo narių klausimus pažymėjo M.Zasčiurinskas ir pridūrė, kad tokią rezoliuciją Seimas turėjo priimti gerokai anksčiau, bet tik šiandien ji įtraukta į darbotvarkę.
M.Zasčiurinsko pristatytą rezoliuciją pasirašė Darbo partijos frakcijos atstovai, „tvarkietis“ Kęstas Komskis, o iš keturių pasirašusių socialdemokratų trys savo parašus vėliau atšaukė, tarp pasirašusiųjų liko tik socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka sakė, kad „darbiečių“ teikiamas rezoliucijos projektas nebeatitinka esamos situacijos.
Taip pat ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetų vadovų registruotą rezoliucijos projektą, kuriuo kreipiamasi į ES valstybių parlamentus, Europos Parlamentą ir kitas ES institucijas, taip pat į Ukrainos parlamentą.
Rezoliucijos projektas kviečia „vienyti pastangas siekiant pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvosios prekybos erdvės dalį, Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, kad būtų atvertas kelias ilgalaikiam saugumo, demokratijos plėtros ir ekonominio klestėjimo užtikrinimui Ukrainoje ir visame regione“.
Taip pat rezoliucija Ukrainos parlamentas būtų pakviestas „sutelkti visas pastangas, kad kitos savaitės sesijoje būtų priimti Ukrainai reikalingi ir tarptautinės bendruomenės laukiami įstatymai, užtikrinantys pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka sakė, kad „darbiečių“ teikiamas rezoliucijos projektas nebeatitinka esamos situacijos. Jis taip pat sakė manantis, kad jokios rezoliucijos nereikia iš viso, nes ruošiamas Lietuvos ir Lenkijos parlamentų vadovų kreipimasis į Ukrainos kolegą. Vis dėlto, pasak B.Juodkos, jei būtų nuspręsta priimti rezoliuciją, komiteto vadovas ragino rinktis jo pateiktą neutralų variantą.
„Norėčiau atkreipti dėmesį dėl pirmo pareiškimo, kuris buvo paruoštas senokai dėl J.Tymošenko paleidimo. Savo laiku ta rezoliucija gal ir turėjo prasmės. Bet praėjo jau pora savaičių, o užsienio politikoje, turint omeny Rytų partnerystės programą, keičiasi situacija kasdien. Todėl tas pareiškimas dėl J.Tymošenko šiandien jau nebeturi prasmės. Jeigu kai kurie Seimo nariai mano, kad kažkokia rezoliucija reikalinga, tai tik neutrali rezoliucija, kurią teikiu aš nuo Užsienio reikalų komiteto“, – sakė B.Juodka.
Ukrainos parlamentas trečiadienį, baigdamas sesiją taip ir nepriėmęs sprendimo dėl leidimo kalinamai J.Tymošenko išvykti į užsienį gydytis, sustiprino abejones, ar per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje bus pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis.
„Man atrodo, nereikalinga nei viena rezoliucija, nei kita. Jūs puikiai žinote, kad mūsų Seimo pirmininkė kartu su Lenkijos Seimo pirmininku yra paruošę kreipimąsi į Radą. Puikiai žinote, kad yra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tarpparlamentinė Asamblėja, yra paruoštas kreipimasis nuo Lietuvos parlamento pirmininkės, Lenkijos parlamento pirmininko Rados pirmininkui, raginant greičiau priimti įstatymus ir dėl J.Tymošenko gydymosi, kad sėkmingai baigtųsi Vilniaus susitikimas“, – kalbėjo URK vadovas.
Komiteto pirmininkas taip pat tvirtino žinantis, kas kalbėta per Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą šeštadienį Maskvoje.
„Vakar vienas mūsų Seimo narys, nesakysiu pavardės, Kijeve vakarieniavo su prezidento V.Janukovyčiaus patarėju užsienio politikai. Informuoju, niekas nežinojo (iki šiol – BNS), ką kalbėjo V.Putinas su V.Janukovyčiumi, o aš dabar jau žinau, kad V.Janukovyčius nepasidavė, ką padarė Armėnijos prezidentas“, – kalbėjo B.Juodka.
Ukrainos parlamentas trečiadienį, baigdamas sesiją taip ir nepriėmęs sprendimo dėl leidimo kalinamai J.Tymošenko išvykti į užsienį gydytis, sustiprino abejones, ar per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje bus pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis, apimanti ir nuostatas dėl laisvos prekybos.
Vis dėlto Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad dar ne viskas prarasta: „Jei klausiate, ar šiandien galima pasakyti, kad tikrai neįvyks pasirašymas, aš taip neteigčiau“.
J.Tymošenko kalinimą Vakarai laiko selektyvaus teisingumo pavyzdžiu. Jos išleidimas gydytis į užsienį yra viena iš svarbiausių ES sąlygų asociacijos sutarties pasirašymui.
Pastarosiomis dienomis stebėtojai įžvelgė nemažai ženklų, kad Rusijos spaudimą patyrusi Ukraina gali atsisakyti Asociacijos sutarties pasirašymo.
ES stebėtojams daug abejonių sukėlė netikėtas žingsnis pateikti kaltinimus dėl buitinio smurto J.Tymošenko advokatui Serhijui Vlasenkai. Toks žingsnis buvo atliktas parą prieš Europos Parlamento misijai trečiadienį Briuselyje paskelbiant galutinę išvadą, ar Ukraina pakankamai nuveikė kovodama su „selektyviu teisingumu“.
Pats advokatas Briuselio interneto svetainei EUobserver.com sakė manantis, kad šis žingsnis yra viešųjų ryšių triukas, turintis paskatinti Europos Parlamento pasiuntinius pateikti neigiamą išvadą, kad V.Janukovyčius dėl nesėkmės Vilniuje galėtų versti kaltę ES.
Prieš kelias dienas Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius susitiko su Rusijos prezidentu V.Putinu. Kaip trečiadienį sakė Ukrainos premjeras, per susitikimą „išreikštas tarpusavio supratimas, jog dabartiniai dvišaliai santykiai nepuoselėja ilgalaikio bendradarbiavimo“.
Rusija priešinasi ES ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutarties pasirašymui. Maskva ragina Kijevą stoti į jos kuriamą Muitų sąjungą, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.
