„Kadangi jau 5 metus esu aktyvus policijos rėmėjas, kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, ar turiu teisę būti policijos rėmėju. Gavau atsakymą, kad tokios teisės, tapęs Seimo nariu, nebeturiu“, - sakė parlamentaras.
Komisijos pirmininkas savo nuomonę pagrindė Konstitucinio Teismo 2004 metų liepos 1 dienos nutarimu, kurioje pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas reiškia, jog Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokia kita veikla (pareigų užėmimu,darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu,kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu), Lietuvos valstybės ar savivaldybių, arba užsienio tarptautinėje, ar privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje taip pat atstovavimas joms.
Kitas argumentas draudžiantis Seimo nariui būti policijos rėmėju, pasak Algimanto Salamakino, yra tai, kad pareigūnų pagalbininkams gali būti atlyginta už transporto, ryšių ir kitas išlaidas, kurias rėmėjai patiria atlikdami jiems pavestas užduotis. Tačiau Seimo nariui negalima gauti jokio kito atlygio – tik už kūrybinę veiklą.
„Matyt, Seimo nariams belieka savo visuomeninį aktyvumą išreikšti tik per partijas. Kol kas dar, tapus parlamentaru, jokie įstatymai neįpareigoja stabdyti įgaliojimų partijoje“, - svarstė Evaldas Jurkevičius.
Pasak jo, etikos sargai dar suvokia, kad Seimo narys gali dirbti parlamente, nepainiodamas siaurų partinių interesų su viešaisiais.
„Tačiau taip ir lieka mįslė, kodėl parlamentaras turi atsisakyti narystės visuomeninėje organizacijoje? Negi Seimo narys nesugebės atskirti, kur siauri organizacijos narių, o kur viešieji interesai?“ - retoriškai klausė Evaldas Jurkevičius.
