A.Kirkutis retoriškai klausė, kaip galime įsivaizduoti gerą gyvenimo kokybę be geros sveikatos?
„Mūsų visas gyvenimas susideda iš dviejų periodų: sveikatos ir ligos. Kai žmonės suserga, valstybinė sveikatos apsaugos sistema padeda išgydyti simptomus, prailginti gyvenimo trukmę, bet kartu padidina žmonių, vartojančių sveikatos sistemos paslaugas, skaičių. Užsisuka ligonių dauginimo sūkurys. Visa tai paskatina ydingas gyvenimo būdas.
Sveikatos sistema išleidžia labai daug pinigų, bet rezultatas – vis didėjantis ligonių skaičius.
Sveikatos sistema išleidžia labai daug pinigų, bet rezultatas – vis didėjantis ligonių skaičius. Paradoksas: kuo daugiau gydome, tuo daugiau ligonių. Todėl labai svarbu šitą sveikatos apsaugos sistemos sūkurį pasukti į kitą pusę: pradėti generuoti sveikus žmones“, – dėstė A.Kirkutis.
Pasak jo, tam reikia sveikos gyvensenos ir naujo požiūrio į sveikatos apsaugos sistemą. Gyvensenos medicina, anot parlamentaro, tai – naujas moksliniais faktais pagrįstas biomedicinos laukas, kuris iš esmės keičia per šimtmečius susiformavusią medicinos paradigmą.
Girdi, Vakarų pasaulyje jau kuris laikas keičiasi ir požiūris į sveikatos apsaugą, ir į politiką.
„Instrumentų turime pakankamai ir padaryta svarbių žingsnių gyvensenos medicinos integravime sveikatos apsaugos sistemos srityje. Politiniame lygmenyje sveikatos medicina Lietuvoje yra įteisinta. Ligonių kasos jau sukūrusios mechanizmą, kaip finansuojama ši specialybė. Akademiniame lygmenyje trys universitetai įsijungė į sveikatos specialistų rengimą.
Tačiau ši medicinos sritis dar palyginti vangiai randa vietą klinikinėje veikloje. Todėl labai svarbu gerosios klinikinės praktikos pavyzdžiai, svarbu parodyti visuomenei ir sprendimų priėmėjams, kaip veikia šis modelis, kokia to nauda“, – aiškino Seimo narys.
Jis pristatė, pernykštį pavyzdį, kai dešimt žmonių, sergančių klinikinėmis ligomis, buvo gydomi Druskininkuose gyvensenos medicinos principais. „Gavome unikalių rezultatų: yra žmonių, kurie iki dabar naudoja tas žinias ir vaistų nevartoja jau metus.“
Gegužės pabaigoje Palangoje esą vyks dar viena klinikinė mokomoji savaitė, kur bus pakviesti žmonės gydytis pagal gyvensenos medicinos principus.
Žvalgomąją studiją ketinama suorganizuoti Seimo nariams bei sveikatos apsaugos sistemos formuotojams, sprendimų priėmėjams: „Studijos trukmė bus 10 dienų, į ją norime pakviesti 20 žmonių. Ji turėtų prasidėti pirmąją liepos savaitę. Kurso metu dalyvių sveikata bus tikrinama dukart: kurso pradžioje ir pabaigoje. Bus organizuojama vegetariška sveika mityba tris kartus per dieną, rytinė mankšta ir pasivaikščiojimai, konsultacijos su specialistais. Skaitomos paskaitos ir teikiamos žinios, kokios ligų priežastys ir kaip valdyti patologiją, kad pavyktų pasveikti, naudojant sveiką gyvenseną.“
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir A.Kirkučio pristatyto projekto partneriai: programos vadovas ir knygų apie gyvensenos mediciną autorius Hansas Diehlas iš JAV, Vokietijoje gyvenanti maitinimosi konsultantė ir terapeutė, lietuvė Liana Krause bei gyvensenos medicinos specialistai Tanelis Pirskanenas iš Suomijos.
Džiaugiasi stulbinamais pasiekimais
Anot H.Diehlo, Lietuva prisiėmė lyderės vaidmenį plėtodama medicinos programą sveikos gyvensenos srityje: „Svarbiausia ne gydyti lėtines ligas, tokias kaip širdies, kraujagyslių ar diabetą. Reikia šviesti visuomenę ir motyvuoti keisti gyvenimo būdą.“
Mokslininkas iš JAV pažymėjo, kad šiuolaikinė medicina viską gydo vaistais – vis daugiau vaistų.
„Vakarų visuomenėje didžiausias žudikas yra būtent vaistai po širdies ligų ir vėžinių susirgimų. Jie negydo, o sumažina tik simptomus. Turime suprasti: reikia tvarkytis ne su pasekmėmis, o priežastimis: laikytis griežtos dietos, pakeisti gyvenimo būdą. Mums reikia padėti Seimo nariams ir visuomenės nariams suprasti, kad per dešimt metų galima sumažinti ir kraujo spaudimą, cholesterolį, savo svorį. Ir tokiu būdu pasiekti galingų rezultatų, kuriuos būtų galima palyginti“, – kalbėjo H.Diehlas.
L.Krause pažymėjo, kad ši teorija jau puikiai funkcionuoja.
„Vegeratizmas, veganizmas buvo ezoterika. Tačiau laikui bėgant atsirado studijų, kad žmonės, kurie pakeičia savo maistą į augalinį, pasiekia geresnių rezultatų savo ligų gydymo procese. Diabetas, širdies ligos, vėžys, autoimuninės ligos gali būti gydomos gyvenimo būdu, o ne vis didesnėmis vaistų dozėmis“, – įsitikinusi Vokietijoje gyvenanti lietuvė.
T.Pirskanenas iš Suomijos pasakojo, kad H.Diehlas tapo didžiausia jo inspiracija.
„Prieš 15 metų išgirdau apie H.Diehlą. Tuomet pats buvau ligotas, tėčiui – auglys, mamai – diabetas. Pradėjau galvoti apie sveikatos dalykus ir studijuoti visuomeninę sveikatą“, – pasakojo svečias iš Suomijos.
2012 metais jo inicijuotoje mokslinėje studijoje dalyvavo 900 žmonių.
„Viena moteris, kuri sirgo 30 metų, negalėjo vaikščioti, groti pianinu, pakeitė mitybą ir pradėjo atsigauti iš ligos. Po keleto dešimtmečių moteris, kuri sirgo išsėtine skleroze, galėjo pati eiti“, – pasakojo T.Pirskanenas.
Anot jo, Suomijoje daugybė žmonių pasiekė stulbinančių rezultatų, vadovaudamiesi gyvensenos medicinos principais.
„Suomijoje fiksuojamas mažiausias mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai – didelis šalies vyriausybės indėlis“, – pažymėjo H.Diehlas.
