„Lietuvoje nukentėjusiojo sąvoka baudžiamajame procese nėra tinkamai reglamentuojama, ji iš esmės yra pakitusi ir nebeatitinka realybės. Šiandien esame bene vienitelė valstybė, kurios baudžiamajame procese nenumatyta, kad juridiniai asmenys gali būti laikomi nukentėjusiais“, – A. Paulauskas.
Pasak parlamentaro, draudimas pripažinti juridinį asmenį nukentėjusiuoju yra akivaizdus civilinio ieškovo procesinių teisių trūkumas. Juridiniai asmenys faktiškai tapę teisinių santykių, reguliuojamų baudžiamojo įstatymo dalyviais, neturi reikiamų procesinių priemonių savo pažeistoms teisėms ginti.
Pateiktam įstatymo projektui pritaria ir Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso teisės katedros docentas dr. Saulius Juzukonis. Anot jo, nuo nusikalstamos veikos nukenčia tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tačiau ginti pažeistas teises procese jie turi skirtingas galimybes ir jos nėra lygiavertės.
„Juridinis asmuo gali ginti savo teises turėdamas civilinio ieškovo statusą, kuris numato siauresnes galimybes, pvz.: negalima paduoti apeliacinio skundo (išskyrus tik dėl civilinio ieškinio), negali apskritai paduoti kasacinio skundo, negali dalyvauti privataus kaltinimo procese. Kitas momentas, kad baudžiamajame kodekse yra nemažai veikų, kur žala gali būti padaroma juridiniam asmeniui tačiau dėl Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio netobulumo, niekaip negalės dalyvauti procese ir ginti pažeistus savo interesus, o jų dalyvavimas apsiribos taip vadinamo „pareiškėjo“ apie nusikaltimą vaidmeniu, kurio statusas baudžiamojo proceso kodekse apskritai nepaminėtas ir neaiškus“, – sako S. Juzukonis.
Nagrinėjant užsienio šalių baudžiamojo proceso kodeksuose numatytą nukentėjusiojo asmens sąvoką, pažymėtina, kad daugelyje šalių nukentėjusiuoju yra pripažįstami ir juridniai asmenys, taip pat nukentėjusiajam mirus nukentėjusiais tampa artimieji giminaičiai. Vokietijos BPK numato, kad nukentėjusiuoju gali būti ne tik pileičiai, bet ir juridiniai asmenys. Italijos BPK numatyta, kad jei nukentėjęs nuo padaryto nusikaltimo mirė, tai nukentėjusiuoju tampa artimi giminaičiai, taip pat nukentėjusiais pripažįstami ir juridniai asmenys. Belgijoje, Graikijoje, Lenkijoje nukentėjusiuoju gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
