„Atsisakau dėl asmeninių priežasčių“, – BNS pirmadienį sakė K.Bartoševičius.
Jis prašo mandatą panaikinti nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo.
„Dėkojam už bendrą darbą Seime, linkim sėkmės ir laukiame kito frakcijos kolegos esančio sąraše – Viliaus Semeškos“, – BNS situaciją komentavo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
K.Bartoševičius į Seimą yra išrinktas pagal sąrašą, po jo į parlamentą pretenduoja Vilius Semeška.
Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė šiandien kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen informuodama apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio (Seksualinis prievartavimas) 4 dalyje, 153 straipsnio (Jaunesnio negu 16-kos metų asmens tvirkinimas) 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
Seimo Pirmininkei adresuotame rašte generalinė prokurorė N.Grunskienė nurodė, kad, remiantis šiame tyrime surinktais duomenimis, būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį Kristijoną Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises Seimo statuto 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
Suprasti akimirksniu
- BK 150-ojo straipsnio „Seksualinis prievartavimas“ 3-ioji dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir atliko čia išvardintus veiksmus nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.
- To paties straipsnio 4-oji dalis skelbia, kad tas, kas minimus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 13 metų.
- BK 153 straipsnio „Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas“ 1-oji dalis numato, kad tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
