„Noriu atsakingai paskelbti, kad stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose“, – sakė M.Puidokas.
Tiesa, vėliau jis pabrėžė stabdantis tik narystę partijoje, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai – frakcijos Seime nariu lieka.
Susikirto su R.Šarknicku
Po M.Puidoko apsisprendimo žurnalistai ir kiti konferencijos dalyviai jam uždavinėjo klausimus. Sulaukęs klausimo apie tai, kaip dabar pats vertina savo dalyvavimą mergaitės iš Naujosios Zelandijos įvaikinimo istorijoje, M.Puidokas teigė, kad šioje istorijoje dar nėra sudėlioti taškai ir kad kaip Seimo narys jis elgėsi atsakingai ir sąžiningai.
Politiko teigimu, jo veikimas ir problemos iškėlimas niekaip nepaveikė teismo sprendimo. Jis sakė tikintis, kad mergaitė turės galimybę gyventi Lietuvoje, čia įgyti išsilavinimą, bendrauti su seserimis ir jai nereikės keliauti į užsienį.
Klausimą apie mergaitės situaciją užduoti panoro M.Puidoko kolega Seime, LVŽS atstovas Robertas Šarknickas, pats augęs vaikų namuose.
„Kaip jūs jaučiatės iš mergaitės atėmęs antrą gyvenimą? Pirmą gyvenimą atėmė biologiniai tėvai – paliko ją vieną. Daugiau nei metus mergaitė bendravo su užsienio šeima, ji suaugo su jais. Ir nedaug liko, kad atsidurtų mylimose rankose. Kaip Seimo narys, kuris kandidatuojate į prezidentus, kaip manote, ar humaniška atimti iš mažo vaiko antrą kartą gyvenimą ir pasinaudoti politiniais dividendais ir eiti tokia kainą į tokį postą?“ – klausė R.Šarknickas.
Kaip jūs jaučiatės antrą gyvenimą atėmęs iš mergaitės? Pirmą gyvenimą atėmė biologiniai tėvai – paliko ją vieną, – teigė R.Šarknickas
„Jaučiuosi kaip atsakingas žmogus, kuris padarė viską, kad mergaitė gyventų kuo laimingiau. Šiuo atveju man tikrai labai liūdna ir gaila, kai brolis skambina apsiverkęs ir pasakoja, kad mergaitei yra daromas milžiniškas psichologinis spaudimas, kad auklytės yra iš jos atėmusios žaislus ir rūbus, padovanotus Naujosios Zelandijos šeimos. Aš tai matau kaip didžiulį psichologinį spaudimą vaikui ir man labai liūdna, kad mūsų kai kurios institucijos taip elgiasi“, – atsakė M.Puidokas.
Į tai R.Šarknickas replikavo žodžiu „melas“, bet M.Puidokas tęsė toliau. Anot pretendento į prezidentus, šeima, kuri dabar nori įsivaikinti mergaitę – puiki, darni ir daug materialiai stipresnė negu zelandų šeima. Taip pats Seimo narys tikino, kad lietuviai globėjai pasirūpins, kad mergaitė kas savaitę galės bendrauti su savo seserimis.
„Ar mes esame visiškai neįgalūs, kad nesugebame pasirūpinti savo žmonėmis ir savo vaikais?“ – klausė M.Puidokas. Jo teigimu, šioje istorijoje esama labai daug melo, bet jo sąžinė yra rami.
Nepatenkintas LVŽS veikla
Pasak M.Puidoko, priimti sprendimą kandidatuoti jį paskatino matymas, kad „valdančioji dauguma tampa valdančiąja mažuma“.
„Matau, kad pamirštamos vertybės, esminiai rinkimų įsipareigojimai nėra vykdomi, o autokratiniais sprendimais paminamas Lietuvos žmonių pasitikėjimas ir pagrindiniai demokratijos principai“, – sakė M.Puidokas.
Jo teigimu, už permainas balsavę LVŽS rinkėjai vis dar neturi kandidato, kurį galėtų remti rinkimuose, o jo lūkestis, kad LVŽS taps Lietuvą keičiančia jėga, neišsipildė. 
„Masiniai protestai švietime, kultūroje, gamtos apsaugoje, socialinėje ir vaikų teisių apsaugoje. Paminti pačių jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės atstovų interesai. Kaip pilietis, su tuo taikytis aš negaliu“, – kalbėjo M.Puidokas.
Paminti pačių jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės atstovų interesai. Kaip pilietis, su tuo taikytis aš negaliu, – teigė M.Puidokas.
Jo teigimu, Lietuva laukia pokyčių, pagrįstų visų piliečių laisve ir lygybe, o ne visuomenės skirstymu į „apačias“ ir „viršūnes“. Anot M.Puidoko, Lietuvos valdžia nutolo nuo tautos.
„Piliečių parodytas pasitikėjimas manimi tiek 2016 m. Seimo rinkimuose ir dabar, kviečiant kandidatuoti į prezidento postą, mane įpareigoja ir įtikina, kad galiu ne tik įgyvendinti LVŽS programoje įvardintus įsipareigojimus, bet ir pasiekti gerokai daugiau“, – sakė M.Puidokas. Jis sakė siūlantis „geresnės Lietuvos“ viziją.
M.Puidokas visus, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, sakė kviečiantis prisijungti prie jo vizijos įgyvendinimo. Anot jo, Lietuva patiria didžiulius iššūkius, tarp kurių – skurdas, socialinė atskirtis, senėjanti visuomenė.
Pasak M.Puidoko, jo rinkimų programa remsis subalansuotos užsienio ir saugumo politikos, efektyvaus valstybės valdymo, socialinio teisingumo, šeimos gerovės, stabilumo ir visuomenės dialogo principais. Tai bus kuriama vadovaujantis Konstitucijos normomis.
„Eidamas prezidento pareigas, visai valstybei svarbių sprendimų sieksiu dialogo ir kompromiso pagrindu. To tikėsiuosi tiek iš Seimo, tiek ir iš Vyriausybės, nepriklausomai nuo jose dominuojančių politinių jėgų“, – sakė M.Puidokas.
Jis tvirtino labiausiai pasitikintis viena institucija – šeima. Jis sakė sieksiantis vaikų teisėmis besirūpinančių institucijų atsakomybės.
„Suprantu, kad Lietuvoje už tai prezidentas neturi tiesioginės atsakomybės, bet tokiems neatsakingiems ministrams eiti pareigų tikrai neleisčiau“, – sakė M.Puidokas, omenyje turėdamas socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį.
M.Puidokas sakė pasisakantis už tai, kad teismuose atsirastų visuomenės tarėjai – šie pasiteisino kitose šalyse. Taip pat sakė teisėjų kompetencijai ir autoritetui kelsiantis itin aukštus standartus.
„Kviečiu visus esminėms permainoms Lietuvoje“, – kalbą baigė M.Puidokas.
Teigia, kad Lietuva turi būti geopolitiniu tiltu
Užsienio politikoje M.Puidokas teigė daugiausia dėmesio skirsiantis Europos Sąjungai, NATO ir geriems kaimyniniams santykiams.
„Esu įsitikinęs, kad narystė ES yra geriausias įmanomas sprendimas esamoje istorinėje perspektyvoje. Kartu, priešingai negu visi ligšioliniai valstybės vadovai, nemanau kad ES yra duotybė, kurią galima tik priimti arba atmesti. Europos Sąjunga – tai taisyklių ir derybų mechanizmas, ir būtent nuo užsibrėžtų tikslų, derybininkų aktyvumo, sugebėjimo užsitikrinti sąjungininkų paramą priklauso galutinis rezultatas“, – sakė M.Puidokas.
M.Puidokas sakė būdamas valstybės vadovu sieksiantis, kad „Europoje būtų kuo daugiau Lietuvos“ ir teigė, kad ES lėšų skyrimas pastatams ir infrastruktūrai, bet ne žmonėms – klaida, kuri turi būti taisoma.
ES vystomos bendros karinės pajėgos, pasak M.Puidoko, vertos dėmesio, jei jos padės NATO, bet nedubliuos šios organizacijos, kuri išlieka pagrindiniu „kietojo saugumo“ garantu.
Jis taip pat teigė, kad Lietuva yra kryžkelėje tarp Vakarų krikščioniškosios ir Rytų ortodoksiškosios civilizacijų, tad šaliai lemta būti tiltu tarp tų, kas neranda bendros kalbos.
„Turime būti tie, kurie padeda geopolitiniams partneriams JAV ir Vakarų Europoje tiesti politinių sprendinių tiltus su Baltarusija ar Rusija, nes mes šioje srityje turime daugiausia žinių, istorinės patirties ir kultūrinio supratimo“, – sakė M.Puidokas.
Turime būti tie, kurie padeda geopolitiniams partneriams JAV ir Vakarų Europoje tiesti politinių sprendinių tiltus su Baltarusija ar Rusija.
Jo teigimu, Baltarusijos izoliavimas ir santykių su Rusija nebuvimas atneša daugiau žalos negu naudos. M.Puidokas ragino bandyti tiesti tiltus. „Jei kita šalis nenorės eiti su mumis – jos pasirinkimas, ne Lietuvos. Toks turi būti Lietuvos užsienio politikos pamatas“, – sakė jis.
Taip pat jis akcentavo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Latvija, Estija – svarbą, minėjo ir būtinybę gerai sutarti su Višegrado šalimis, Ukraina, Gruzija.
M.Puidoko teigimu, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Airijos, Suomijos, Singapūro ir kitų mažų, bet sėkmingai besivystančių šalių. Ypač, jo teigimu, dėmesį reikia kreipti į Airiją – šalį, kuri taip pat nukentėjo nuo emigracijos.
Sako, kad Vyriausybėje yra „konservatorių žmonių“
Po savo kalbos paklaustas, kodėl nutarė kandidatuoti pats, o ne paremti Naglį Puteikį, M.Puidokas teigė, kad jo ir N.Puteikio skirtingos kompetencijos tik papildo šių rinkimų bendrą vaizdą, atveria galimybes kokybiškesniems debatams.
„Manau, kad rinkimų kovoje tiek su gerbiamu Nagliu Puteikiu, tiek su Arvydu Juozaičiu, tiek su kitais kandidatais tikrai rasime, ko gero, bendrų strateginių sprendimų, nors ir ne visi galutiniame rezultate kandidatuosime į prezidentus. Labai svarbu vienytis, telktis, turėti strateginį požiūrį į mūsų valstybės gyvenimą. O visa išdava pasimatys būtent rinkimų kampanijos metu“, – sakė M.Puidokas.
Paprašytas pakomentuoti LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio žodžius, esą jis susipyko su realybe, M.Puidokas sakė labai vertinantis „visų rūpestį dėl mano šeimos ir mano sveikatos“.
„Bet galiu pasakyti labai paprastai – aš tikrai ilgai laukiau, vyliausi, tikėjausi, bet premjeras Saulius Skvernelis beveik per trejus metus taip ir netapo nuosekliai LVŽS rinkimų programą ir pažadus rinkėjams vykdančiu lyderiu“, – sakė M.Puidokas.
Jo teigimu, Vyriausybėje daug aukščiausių pareigų užima „konservatorių žmonės“, kurie vykdo atitinkamą politiką.
Paklaustas, kaip žada surinkti 20 tūkstančių parašų be partijos paramos, M.Puidokas teigė, kad jam padės „daugybė šimtų“ žmonių, kurie jam rašė per pastarąsias savaites, ir kad „visuomenės energija“ yra svarbiau už partinę struktūrą.
M.Puidoko teigimu, prezidentas turi būti vienijantis, tolerantiškas ir diplomatiškas. Jis teigė nepritariantis kai kurių kandidatų sprendimui eiti į „karinę padėtį“.
Dvigubos pilietybės arba Lietuvos „piliečio paso“ klausimas, pasak M.Puidoko, turėtų būti sprendžiamas referendume. Jis teigė gerbsiantis bet kokį sprendimą.
Paklaustas, kiek lėšų tikisi surinkti rinkimų kampanijai, M.Puidokas teigė, kad „kuo daugiau“.
M.Puidokas sakė, kad jo rinkimų štabo vadovas bus dabartinis jo padėjėjas, atstovas Kauno regionui Robertas Stanionis.
Paklaustas apie tai, ar turėtų būti keičiama Konstitucija, M.Puidokas teigė, kad Konstitucija bet kokiu atveju keičiama turėtų būti tik po išsamios diskusijos su visuomene. Jo teigimu, pataisos yra „pribrendusios", bet pirmiausia reikia diskutuoti su žmonėmis.
Pasak M.Puidoko, ir nekeičiant Konstitucijos galima daryti svarbias permainas valstybėje, pavyzdžiui, tiesioginiai seniūnų rinkimai.
Konferencijos įrašą stebėti galite žemiau.
Kartu su M.Puidoku konferencijoje dalyvavo Edita Morkūnienė – Kauno transporto įmonių darbuotojų profsąjungos pirmininkė, Kauno krašto profsąjungų sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
V.Pranckietis: tai jo asmeninis apsisprendimas
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, vertindamas M.Puidoko siekį dalyvauti prezidento rinkimuose, teigė, kad tai jo asmeninis apsisprendimas.
„Po paskutinių jo aštrių pasisakymų per suvažiavimą aš kalbėjau ir su juo, ir su kitais mūsų žmonėmis, stengiausi, kad jis išliktų daugumoje, kad jis save identifikuotų kaip „valstiečių“ partijos narys, tačiau jo apsisprendimas ir tas menamas ir galbūt tikras žmonių kvietimas, kad jis dalyvautų rinkimuose, tai yra jo asmeninis apsisprendimo dalykas“, – pirmadienį prezidentūroje žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.
Kandidatuoti teigė nusprendęs po kreipimosi
Anksčiau M.Puidokas sakė pradėjęs apie kandidatavimą į prezidento postą galvoti po to, kai sulaukė oficialaus kreipimosi. Jis tikino jautęs pareigą per artimiausias dienas pateikti atsakymą.
„Seniau esu sulaukęs ne vieno žodinio paraginimo iš įvairių organizacijų, visuomenininkų, kolegų, bet niekad neketinau kandidatuoti ir to nesvarsčiau rimtai. Bet tada, kada vakar gavau oficialų kreipimąsi iš labai aiškaus apibrėžto skaičiaus įvairių visuomenės atstovų, profesorių, akademinio pasaulio žmonių, verslininkų, teisininkų, tada ir pradėjau vertinti situaciją labai rimtai“, – penktadienį 15min sakė M.Puidokas.
Tarp asmenų, pasirašusių portale minfo.lt paskelbtą kreipimąsi į M.Puidoką – fizikos mokslų dr. Vytautas Adomonis, visuomenininkė Ingrida Adomonienė, Kauno kolegijos dėstytoja Aušrinė Čeniauskienė, „Lietuvos arboristikos centro“ vadovas Algis Davenis, psichoterapeutas Marius Gabrilavičius, asociacijos „Gyvas miškas“ atstovė Austė Juozapaitytė, verslininkas Ugnius Kiguolis, edukologas ir sociologas prof. habil. dr. Gediminas Merkys, VDU Gamtos mokslų fakulteto biochemijos ir biotechnologijų katedros prof. habil.dr. Vida Mildažienė, advokatas Vygaudas Molis, Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas, asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas, gydytojas neurologas Saulius Vaidelis.
Portale minfo.lt paskelbtas kreipimasis nuskambėjo ir spaudos konferencijos pradžioje.
Aš nenustebčiau, jei šitas Seimo narys artimiausiu metu praneštų, kad jis nori kandidatuoti į prezidentus.
Apie tai, kad M.Puidokas gali pranešti, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, praėjusią savaitę užsiminė ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Aš nenustebčiau, jei šitas Seimo narys artimiausiu metu praneštų, kad jis nori kandidatuoti į prezidentus“, – teigė R.Karbauskis.
Tiesa, jis neslėpė abejojantis, ar M.Puidokas save ir situaciją vertina racionaliai.
„Kažkas negerai su Seimo nariu atsitiko, negaliu paaiškinti, atrodo, kad jis kažkokioje kitoj realybėj gyvena, šneka apie tai, ko nėra. Kad kas nors pas mus frakcijoj palaikytų tai, ką jis sako, labai stebėčiausi“, – teigė R.Karbauskis.
Šiuo metu M.Puidokui yra 39 metai, tačiau jo 40-asis gimtadienis bus kovą. Tai reiškia, kad prezidento rinkimų dieną M.Puidokas jau bus sulaukęs tinkamo amžiaus, kad galėtų kandidatuoti rinkimuose.
M.Puidokas būtų antrasis LVŽS frakcijos Seime narys, paskelbęs apie planus dalyvauti Prezidento rinkimuose: anksčiau apie tokius ketinimus prabilo ir premjeras Saulius Skvernelis.
Ilgą laiką šios frakcijos nariu buvo ir dar vienas kandidatas į prezidentus – Naglis Puteikis – tačiau jis savaitgalį pranešė paliekantis šią frakciją.
Prezidento rinkimai vyks gegužės mėnesį. Daugiau informacijos apie pačius rinkimus – šiame 15min tekste, o daugiau informacijos apie visus kandidatus – šiame tekste.
