„Sirijus“ turi dvasinę lyderę – tai Tatjana Mikušina, organizacijos skleidžiamoje medžiagoje vadinama „Didžiosios Baltosios brolijos pasiuntine“. Ši moteris skelbiasi dvasiniais kanalais bendraujanti su „išminties mokytojais“ arba tiesiog „valdovais“, tarp kurių – kelių religijų šventieji ir, pavyzdžiui, prieš šimtmetį nužudytas Rusijos caras Nikolajus II. Tarp „Sirijaus“ siekių – ne tik nauja pasaulio tvarka, bet ir, tarkim, bandymai uždrausti rokenrolą ir kitą muziką, kuri nėra „švari ir šviesi“. Bandydami uždrausti roką, „Sirijaus“ nariai netgi kreipėsi į Dmitrijų Medvedevą, kai jis ėjo Rusijos prezidento pareigas.
Mindaugas Puidokas aktyviai dalyvavo lietuviškos „Sirijaus“ atšakos veikloje – tai rodo ir oficialūs dokumentai, ir politiko pėdsakai „Sirijaus“ svetainėje, ir pašnekesiai su „Sirijaus“ nariais, slapta apsilankius šios organizacijos susirinkime. Pavyzdžiui, M.Puidokas dalyvavo rengiant kreipimąsi į prezidentę dėl įvykių Ukrainoje. Kreipimesi, kuris buvo platinamas vos keli mėnesiai po Krymo aneksijos, raginama abejoti, kuri konflikto pusė yra „akivaizdus gėris“ ar „akivaizdus blogis“.
M.Puidokas su „Sirijumi“ oficialiai susisaistęs buvo iki 2016 m. spalio 10 d. Tądien „valstietis“ jau žinojo, kad kišenėje turi Seimo nario mandatą. Kandidatuodamas į Seimą, jis savo ryšių su „Sirijumi“ rinkėjams neatskleidė.
Dabar politikas tvirtina tik padėjęs organizacijai įkurti viešąją įstaigą bei sukurti interneto svetainę. Jis tikina palaikantis „Sirijaus“ idėją leisti „stebuklines pasakas“, bet tvirtina nesidomėjęs kitomis pasakomis – T.Mikušinos pašnekesiais su „išminties mokytojais“, kuriuos lietuvių kalba leidžia ir platina ši organizacija.
Su M.Puidoku apie „Sirijų“ kalbėjomės apie 15 minučių. Po pokalbio, kuriame neigė bet kokį dalyvavimą T.Mikušinos šlovinime, Seimo narys patikino „Sirijaus“ veikloje nematantis jokių religinės sektos požymių.
„Baltosios brolijos pasiuntinė“
„Sirijaus“ lyderė T.Mikušina save pristato kaip „Didžiosios baltosios brolijos“ pasiuntinę. T.Mikušinos kultas remiasi jau seniai gyvuojančia mistine teorija, esą daugybės religijų ir filosofijų iškilios asmenybės – nuo Jėzaus iki Konfucijaus – gyvena savotiškame kitame lygmenyje.
„Sirijus“ šiuos asmenis, neva tiesiogiai bendraujančius su T.Mikušina, aprašo kaip „Vakarų šventųjų ir Rytų adeptų, susivienijusių su gyvojo Dievo Dvasia ir sudarančių dangaus kariauną, dvasinį ordiną“. „Sirijaus“ nariai tiki, kad dabartinis mūsų gyvenimas yra „iliuzijų pasaulis“, o tikrasis nušvitimas laukia ten, kur „išminties mokytojai“.
Tarp „išminties mokytojų“ galima rasti ne tik skirtingų religijų centrines figūras, bet ir istorines asmenybes. Pavyzdžiui, carą Nikolajų II. „išminties mokytojams“ suteikti įvairiausi vardai – nuo „Didžiojo Dieviškojo Nukreipėjo“ iki „Kosmoso“ ar „Besąlyginės Meilės Esaties“.
„Karmos transmutacija“ ir šventa Rusijos misija
„Didžiosios baltosios brolijos“ mokymai, neva perduodami per T.Mikušiną, didele dalimi orientuoti į Rusiją ir šiai šaliai neva tenkantį išskirtinį vaidmenį naujos pasaulio tvarkos užgimime.
„Ta džiaugsminga žinia, kurią aš noriu jums pranešti, susijusi su mano mylima Rusija. Jūs žinote, kad šiai šaliai paruošta didi Misija – vesti paskui save tautas dvasiniu Keliu“, – tai citata iš „Sirijaus“ puslapyje skelbiamo „rožinio“, kuris neva sukurtas pagal T.Mikušinos bendravimą su... Šv. Marija.
Tarp ritualų, kuriuos atlieka „Sirijaus“ nariai, yra ir vadinamoji „karmos transmutacija“. Šį ritualą neva palaimino 2005 m. posėdžiavusi „karmos valdyba“. Ritualo esmė – kiekvieno mėnesio 23 dieną vykdoma „asmeninės ir planetos karmos transmutacija“, iš esmės apvalant pasaulį nuo blogos energijos.
Atskira „karmos transmutacijos“ sesija vyko pernai rudenį, minint Spalio revoliucijos – ir „Sirijaus“ garbinamo caro Nikolajaus II nužudymo – šimtąsias metines. Tada „Sirijaus“ nariai siekė „transmutuoti caro nuvertimo ir caro šeimos nužudymo karmą“ ir „pakylėti žmonių sąmonę iki caro šeimos dvasios žygdarbio suvokimo“. Ta pačia proga – ir užkirsti kelią ekonominei krizei.
Gelbėja pasaulį nuo rokenrolo
„Teisinga“ muzika, „Sirijaus“ narių įsitikinimu, yra vienas iš kelių į šviesą. Ir priešingai – „neteisinga“ muzika neša destrukciją. O tarp tos „neteisingos“ muzikos – įvairios roko muzikos pakraipos ir daug kitų žanrų.
„Sirijaus“ puslapyje rašoma, kad roko muzikos „technika paimta iš senų ir šiuolaikinių slaptų juodos magijos bendrijų ir brolijų“. Kaip pragariškų roko šaknų įrodymai, pateikiamos, pvz., citatos iš garsios grupės „AC/DC“ dainos. Tvirtinama, kad grupės logotipas reiškia antikristą.
Dėl roko ir kitų muzikos žanrų „Sirijus“ netgi kreipėsi į Dmitrijų Medvedevą, jam einant Rusijos prezidento pareigas, kai dėl konstitucinių apribojimų teko šiame poste „pavaduoti“ Vladimirą Putiną. „Sirijus“ prašė D.Medvedevo inicijuoti įstatymus, kuriais būtų ribojamas tam tikrų muzikos žanrų skambėjimas viešosiose erdvėse ar mokyklose. Dar siūlyta įvesti „draudimą klausytis destruktyvios muzikos visuomeniniame ir asmeniniame transporte“.
Ar visa tai vyksta ir Lietuvoje? Taip, vyksta. Ir tuo įsitikinau asmeniškai, apsilankydamas „Sirijaus“ organizacijos susirinkime.
Kaip mes kalbėjomės apie psichotroninį ginklą
„Sirijaus“ nariai periodiškai renkasi Kaune, Laisvės alėjoje esančiose patalpose. Šiose patalpose šeimininkauja viešoji įstaiga „Siriaus centras“.
Šią įstaigą 2014 m. birželį įkūrė penki steigėjai. Tarp jų – Mindaugas Puidokas.
Maždaug prieš pusantros savaitės apsilankiau „Siriaus centro“ patalpose. Apsimesdamas T.Mikušinos mokymais susidomėjusiu prašalaičiu, kelias valandas praleidau klausydamas „viešpaties Maitrėjos“ laiško, neva padiktuoto T.Mikušinai, bei dalyvaudamas šio laiško ir įvairių kitų temų aptarime.
Renginio metu „Sirijaus“ nariai aptarinėjo gyvenimo „iliuzijų pasaulyje“ aktualijas. Tarp susirinkusiųjų buvo ir tokių, kurie teigė sapnuose regėję T.Mikušinos „išminties mokytojus“. Išgirdau pasisakymų apie tai, kaip šis tikėjimas išvaduoja nuo mirties baimės.
Renginyje buvo galima sužinoti, jog karas Sirijoje – tai visų planetos žmonių blogos energijos sankaupa. Dar pasikalbėjome apie pavojus, slypinčius sąmoksle žmoniją aprūpinti implantuotomis mikroschemomis. Buvo iškelta teorija, jog valingas pasipriešinimas mikroschemai gali ją neutralizuoti. Čia vienas iš renginio dalyvių iškėlė mintį, jog psichotroninis ginklas yra kur kas pavojingesnis. Užvirė nauja rimta diskusija apie šį pavojų, žinomą tik iš sąmokslo teorijų.
Išgirdau ir apie skiepų žalą, ir apie pasipriešinimą „neteisingai“ muzikai. Renginį vainikavo rusiškai skaitoma astrologės prognozė, pagal kurią jau dabar prasideda lemtinga priešprieša tarp „juodo“ ir „balto“ mėnulių, kuri nulems visos žmonijos ateitį.
Rinkėjai apie „Sirijų“ nežinojo
Su renginio dalyviais trumpai pasikalbėjau ir apie M.Puidoką. Sužinojau, kad jis buvo aktyvus organizacijos narys, bet jo pasirinkimas eiti į politiką viską pakeitė.
Oficialūs duomenys rodo, kad VšĮ „Siriaus centras“ įsteigta 2014 m. birželį, kai savo parašus ant steigiamojo dokumento padėjo M.Puidokas ir kiti steigėjai. Pati organizacija veikia gerokai ilgiau – 2014 m. vasarą įkurtas tik juridinis asmuo, galintis gauti žmonių, įmonių ir organizacijų finansinę paramą.
„Siriaus centro“ steigėju M.Puidokas buvo ir kandidatuodamas į Seimą. Tačiau šią informaciją jis nuo rinkėjų nuslėpė. Kandidatuodamas į Seimą, „valstietis“ M.Puidokas nurodė kitas įmones ar organizacijas, kurių veikloje dalyvauja jis pats ar jo sutuoktinė. Bet informacija apie „Siriaus centrą“ buvo nutylėta, nors įstatymas įpareigoja tokius duomenis atskleisti.
„Siriaus centras“ M.Puidoko viešose deklaracijose atsirado, bet tik tapus Seimo nariu. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje jis nurodė iš „Siriaus centro“ pasitraukęs 2016 m. spalio 10 d. – kitą dieną po pirmojo Seimo rinkimų turo, kai Seimo nario mandatas jau beveik gulėjo M.Puidoko kišenėje.
M.Puidokas tvirtina nesiekęs nuslėpti ryšių su „Sirijumi“. Anot politiko, kandidatuodamas į Seimą jis nevykdė aktyvios veiklos VšĮ „Siriaus centras“ ir dėl to manė, kad šio ryšio deklaruoti nereikia.
Seimo narį sužavėjo „stebuklinės pasakos“
M.Puidokas 15min tvirtino su „Sirijumi“ dirbęs tik tiek, kiek reikėjo viešosios įstaigos įsteigimui bei interneto svetainės sukūrimui. Politikas teigia tai padaręs prašomas neįvardintų draugų. Jis neslepia žinantis apie T.Mikušiną, bet tvirtina nesąs ir nebuvęs jos pasekėju.
„Keli bičiuliai paprašė padėti jiems su steigimu organizacijos, tai iš tikrųjų tą ir atlikau 2014 m. (...) Organizacija deklaravo labai įdomius humanistinius, švietėjiškus tikslus. Maniau, kad tą švietėjiškąją organizacijos veiklos dalį reikėtų sustiprinti“, – kalbėjo M.Puidokas.
Beje, norint padėti įsteigti juridinį asmenį, jo steigėju tapti nėra jokios būtinybės. Tačiau M.Puidokas pagalbą teikė būtent tokia forma. Politikas teigė padėjęs sukurti „Sirijaus“ svetainę internete, bet nežinojęs, kad ten skleidžiami T.Mikušinos mokymai. O jie ten buvo nuo pirmos dienos.
Paklaustas, kodėl informacijos apie ryšius su „Sirijumi“ nepateikė kandidatuodamas į Seimą, politikas teigė nenorėjęs nieko nuslėpti.
„Aktyvioje organizacijos veikloje labai seniai nedalyvavau. Jau po rinkimų (...) peržiūrinėjau detaliai visą situaciją ir nutariau, kad (...) net ir tas organizacijas, kuriose nebuvau nei vadovas, nei turėjau kažkokių, sakykim, rimtų finansinių santykių, taip pat būtų sąžininga deklaruoti“, – pasakojo M.Puidokas.
Jo žodžiais, kandidatuojant į Seimą ryšiai su „Sirijumi“ tiesiog „užsimiršo“.
Politikas teigia iki „Siriaus centro“ įsteigimo dalyvavęs kitos T.Mikušinos organizacijos „Už dorovę“ veikloje. Pašnekovas teigė dalyvavęs keliuose „Sirijaus“ susitikimuose, tačiau ten esą nebuvo kalbama apie T.Mikušinos mokymus.
„Aš labai džiaugiausi, kad [„Sirijus“] turėtų leisti švietėjiškas stebuklines pasakas vaikams. (...) Ne, aš mokymų nesekiau. Sakau, mano pagrindinė funkcija organizacijoje buvo švietėjiškoji dalis“, – aiškino M.Puidokas.
Oficialiai M.Puidokas teigia „Sirijaus“ veikloje dalyvavęs tik steigiant viešąją įstaigą. Tačiau įvykių chronologija rodo kiek kitokį vaizdą. VšĮ „Siriaus centras“ įregistruota 2014 m. rugpjūtį. Parašą ant steigiamojo dokumento M.Puidokas padėjo kiek anksčiau – 2014 m. birželio 30 d. O dar anksčiau – 2014 m. birželio 19 d. – „Sirijaus“ svetainėje paskelbtas laiškas dėl įvykių Ukrainoje, po kuriuo pasirašyti galima, pavyzdžiui, rašant M.Puidoko elektroniniu paštu.
„Šimtus kartų žmonijos istorijoje buvo momentai, kai akivaizdus gėris ir kova už teisingumą, vėliau parodydavo kitokį savo „veidą“. O akivaizdus blogis staiga pasirodydavo besąs ne toks jau ir blogas. Nežinant savo „rytdienos“ labai sunku nustatyti, kas gi šiandien iš tikrųjų daroma vardan gėrio“, – teigiama „Sirijaus“ svetainėje įdėtame kreipimesi.
Anot M.Puidoko, šį kreipimąsi rengė jau nebeveikiantis judėjimas „Už dorovę“, kuriam taip pat vadovavo T.Mikušina. Paprašytas įvertinti kreipimosi tekstą, kuriame abejojama, kuri konflikto pusė yra „akivaizdus gėris“ ar „akivaizdus blogis“, Seimo narys tikino šį pareiškimą suprantantis visiškai kitaip. Politiko vertinimu, čia kalbama visai ne apie Ukrainą.
„Yra pavyzdys išimtas iš konteksto. Šitas sakinys labai aiškiai paaiškina, kad šimtus kartų mūsų istorijoje yra taip vykę“, – dėstė M.Puidokas.
Politiko nuomone, ši kreipimosi ištrauka atliepia, pvz., Lietuvos istorijos epizodus – kaip Lietuvos kariai buvo aprašomi, pvz., Kryžiuočių ordino kronikose. „Nėra kalbama apie Ukrainą, bet apie pasaulio istoriją“, – tvirtino M.Puidokas.
Apie Ukrainą rašoma ar ne – spręskite patys.
M.Ališauskienė: tokios organizacijos gali būti sunkiai prognozuojamos
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė 15min prašymu susipažino su „Sirijaus“ veikla ir šios organizacijos platinama informacija. Jos vertinimu, „Sirijus“ – viena daugelio religinių organizacijų, paremtų vadinamųjų „mediumų“ mokymais. Esą T.Mikušinos skleidžiamas mokymas – dar XIX amžiuje susiformavusios Vakarų ezoterinės krypties interpretacija.
„Tai religinė organizacija, kurios pagrindinis mokymas remiasi Vakarų ezoterine tradicija, sekama 1875 m. įkurtos Teosofijos draugijos nuostatomis, kad išmintis žmonijai yra perteikiama per didžiuosius išminčius. Žmonijos istorijoje šią išmintį bandyta išsaugoti, tačiau ne visada sėkmingai, įvairiose religinėse tradicijose. Didieji išminčiai yra susibūrę į Didžiąja baltąją broliją, su kuria pirmoji pradėjo bendrauti Jelena Blavatskaja, Teosofijos draugijos įkūrėja, vėliau su išminčiais bendravo įvairūs dvasiniai lyderiai-mediumai. Sirius organizacijoje tikima, jog šiuo metu su didžiaisiais išminčiais bendrauja T.Mikušina, jos gaunama informacija publikuojama interneto puslapiuose, knygose, rengiamos paskaitos“, – teigė M.Ališauskienė.
Pasak jos, tokios organizacijos gali pasukti neprognozuojamomis kryptimis.
„Šiuolaikinio religingumo reiškinys gana retai veda link tradicinio religingumo formų tokių kaip bendruomenės susibūrimas, bendros praktikos, tačiau svarbus mediumo vaidmuo gali įgyti sunkiau prognozuojamų apraiškų. Religijų istorijoje mediumo praktikos vertinamos kontroversiškai, yra žinoma atvejų, kuomet gaunamos informacijos pagrindu susibūrusios bendruomenės ruošėsi artėjančiai apokalipsei, pasauliniam karui, pavyzdžiui, Elizabeth Clare Prophet sekėjų bendruomenė JAV“, – aiškino M.Ališauskienė.
Mokslininkės minima Elizabeth Clare Prophet (1939–2009) keletą dešimtmečių vadovavo panašiais į „Sirijų“ principais grįstai organizacijai „The Summit Lighthouse“. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje E.C.Prophet nurodė savo pasekėjams rengtis apokalipsei ir statydintis požeminius bunkerius būsimam branduoliniam karui.
„Sirijaus“ svetainėje netrūksta nuorodų į E.C.Prophet mokymus. Po „The Summit Lighthouse“ lyderės mirties taip pat buvo kviečiama stebėti jos „dvasios pakilimo“ ceremoniją.
M.Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad „Sirijaus“ veikloje ypatingas vaidmuo tenka Rusijai. Organizacija metų metus skelbė, kad virš Rusijos patekės „dieviškosios sąmonės saulė“, o šioje šalyje bus realizuota „dieviškoji galimybė“ ir užgims nauja pasaulio tvarka. Tik palyginti neseniai T.Mikušina paskelbė apie „misijos Rusijoje“ pabaigą. M.Ališauskienės vertinimu, tai gali būti susiję su sugriežtėjusia Rusijos religine politika, apsunkinančia tokių organizacijų veiklą.
„Organizacijos „Sirijus“ atveju atkreiptinas dėmesys, kad svarbus mediumo pateikiamos informacijos leitmotyvas – Rusija, jos dabartinis gyvenimas ir likimas, gana daug dėmesio skiriama paskutiniam Rusijos carui Nikolajui, jo šeimai bei jų žūčiai, kuri regima kaip didelis praradimas šalies gyvenime. Manytina, kad tokiu būdu organizacija pirmiausiai tampa patraukli šiuolaikiniu Rusijos gyvenimu nusivylusiems žmonėms, ieškantiems alternatyvos dabartinei valdžiai, norintiems sugrįžti prie ikirevoliucinės Rusijos dvasingumo ištakų.
Kadangi organizacijos „Sirijus“ veikla koncentruojasi Rusijoje, dabartinės valdžios vykdoma žmogaus teisių politika, religijos laisvės apribojimai veikia įvairias religines mažumas, todėl galimos įvairios religinių bendruomenių reakcijos į tokius apribojimus“, – svarstė M.Ališauskienė.
