Praėjusią kadenciją Seimo ir Pasaulio lietuvų bendruomenės komisijai vadovavęs P.Saudargas sako planuojantis rengti pataisas, kurios numatytų daugiau galimybių išsaugoti Lietuvos pilietybę, nei numatyta šiuo metu.
„Bandysime pasiūlyti naują kompromisą, kuris dvigubą pilietybę leistų šiek tiek siauriau, kad neprieštarautų Konstitucijai. Bet tai yra klausimas ne vien teisinis, ir politinis. Atėjo naujas Seimas, Pasaulio lietuvių bendruomenėje irgi pasikeitė vadovybė, keisis ir Seimo bei pasaulio lietuvių komisijos sudėtis, žodžiu, ateina nauji politiniai žaidėjai, ir žiūrėsime, kaip šį klausimą pavyks spręsti“, – BNS sakė P.Saudargas.
Pasak buvusio Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko, dvigubos pilietybės ribas būtų galima plėsti, keičiant užsienyje Lietuvos pilietybę turintiems tėvams vaikų statusą. Šiuo metu jie pilietybę įgyja gimdami, tačiau sulaukę pilnametystės turi apsispręsti, kurią pilietybę rinktis.
„Didžiausia problema dabar yra su užsienyje gimusiais, nes nuo pilnametystės jie turi spręsti, kurią pilietybę rinktis, ir tikrai bus linkę rinktis šalies, kurioje gyvena, pilietybę. Pasaulio lietuviai norėtų, kad būtų užtikrintas pilietybės perdavimas ir išlaikymas palikuonims“, – kalbėjo P.Saudargas.
Praėjusios kadencijos Seime buvo registruotos pataisos, kurios leistų dvigubą pilietybę, jei pasitraukęs asmuo arba vienas iš tėvų ar senelių buvo Lietuvos piliečiu iki 1940 metų birželio 15 dienos. Tokiam pataisos variantui pritarė vasarą Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas.
Galimybės išlaikyti Lietuvos pilietybę įgaunant kitos valstybės pilietybę pageidauja užsienio lietuviai. Praėjusios kadencijos Seime buvo bandoma išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, bet nesėkmingai.
2010 metais Seimas priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuriuo leido dvigubą pilietybę išlaikyti kartu su Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybe. Šį įstatymą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl prieštaros Konstitucijai, ir Seimas jos veto pritarė.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.
