Įstatymą parlamentaras siūlo papildyti nuostata, kad visuomenės informacijos rengėjai turi „neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų“.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme tik numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, o savižudybės vaizdavimo taisykles nustato Visuomenės informavimo etikos kodeksas.
Pagal kodeksą, savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo negalima minėti antraštėse, jokiame turinyje negalima skelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, tačiau nėra bendro draudimo iš viso nurodyti savižudybės būdą.
Parlamentaras tvirtina, kad nors savižudybės pateikimo žiniasklaidoje taisyklės numatytos kodekse, „dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko“.
Cituojant aiškinamąjį raštą, žiniasklaida „dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės temą, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“.
