Seimo NSGK posėdyje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narei I.Rozovai suteikus žodį, parlamentarė sakė, kad atskirai nepasisakys, nes savo poziciją jau yra išdėsčiusi, tiesiog lauks klausimų.
I.Rozova sulaukė jų daug ir aštrių: nuo susitikimų su Rusijos diplomatais, konsultacijų dėl sūnaus mokslų iki požiūrio apie bevizį režimą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Pati parlamentarė viską įvertino kaip tardymą, o „ne normalų pokalbį“.
„Aš atsakiau į visus klausimus, kurie buvo užduoti. Dabar mano reikalas yra laukti, kol komiteto nariai išanalizuos mano atsakymus, pateiks išvadas. Tada mes su jumis susitiksime ir galvosime, ką su manimi toliau daryti“, – po Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė I.Rozova.
Į Seimo NSGK posėdį trečiadienį buvo kviestas ir atvyko Valdemaras Tomaševskis. Jo apklausa vyks kiek vėliau.
Gailisi nesikreipusi į teismą
Seimo NSGK narys Dainius Gaižauskas klausė apie tai, ar I.Rozova sutinka su Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte dėl siūlymo nesuteikti jai leidimo dirbti su įslaptinta informacija pateiktais motyvais.
Politikė teigė, kad sulaukusi tokio rašto ji paskambino VSD vadovui Dariui Jauniškiui ir pasakė, kad tai jos netenkina. Toks leidimas jai buvo reikalingas norint tapti vienos Seimo komisijos pirmininke.
„Manęs neįtikino tai, kas buvo parašyta tame atsakyme. Buvo aprašyti kažkokie mano susitikimai, tačiau kažkokių realių veiksmų, dėl kurių galėčiau tapti grėsme nacionaliniam saugumui, aš nepastebėjau“, – pareiškė ji.
Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas klausė, kodėl ji nesikreipė į teismą dėl to. I.Rozova sakė, kad per mėnesį to nepadarė, dėl ko gailisi.
Pas V.Tomaševskį dirba I.Rozovos dukra
I.Rozova sakė, kad iš nieko nebuvo spaudimo „Rusų aljansui“ dėl bendradarbiavimo su LLRA-KŠS. Ji aiškino, kad jau seniai Seime buvo dirbama su partijos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu. 2008 metais sujungtos jėgos kartu dalyvauti Seimo rinkimuose.
„Mes nepraėjome į Seimą, bet toliau dirbome kartu – tai buvo ir savivaldybių rinkimai, ir taip toliau“, – komentavo ji.
I.Rozova sakė, kad bendradarbiavimas vyksta, nes abi minėtos politinės partijos atstovauja tautinėms mažumoms.
Europarlamentaro V.Tomaševskio padėjėja Klaipėdoje dirba I.Rozovos dukra Valerija Ščerbina, taip pat Rusų aljanso vadovė Tamara Lochankina.
Santykiai su Rusų sąjunga, pasak I.Rozovos, visada buvo komplikuoti, Rusų aljansas ir ta politinė jėga, jos žodžiais, beveik niekada nebendravo.
Pasisakydama apie buvusius santykius su Rusijos diplomatu Vladimiru Malyginu, I.Rozova dėstė, kad su juo susitikdavo įvairiuose renginiuose. Tačiau pokalbiuose su diplomatais nebuvo nieko tokio, dėl ko galėtų kilti kokių nors abejonių.
Susitikinėdama su V.Malyginu ji tikino neturėjusi informacijos, kad jis – diplomatas, dirbantis su priedanga.
I.Rozova kartojo nepalaikiusi jokių asmeninių ryšių su Rusijos diplomatais. Tiesiog bendravusi su jais neoficialioje aplinkoje, tarkime, verslo pietų metu. Asmeninius ryšius ji supranta kaip keliavimą drauge, draugavimą šeimomis ir panašiai.
Be to, ji tvirtino neturinti jokios svarbios informacijos, kurią iš jos būtų galima gauti.
D.Gaižauskas nurodė, kad I.Rozova turėjo maždaug šimtą susitikimų su Rusijos diplomatais. Tai nustebino parlamentarę. Ji aiškino net nepamenanti jų pavardžių. Be to, negalinti išvardyti nė dešimties žmonių, su kuriais bendravo.
Tarp tokių ji paminėjo buvusį Rusijos ambasadorių Lietuvoje Vladimirą, Čchikvadzę, ambasados darbuotoją, kurį įvardijo kaip Valerijų Gasiuką, asmenį, kurio prisiminė tik vardą ir tėvavardį.
Apie pokalbių su Rusijos diplomatais turinį I.Rozova tikino nekalbėjusi su V.Tomaševskiu. Tačiau ji nurodė, kad buvo atvejų, kai renginiuose jie lankėsi kartu.
Susitikimas su V.Pranckiečiu
Klausiama, ar buvo susitikusi su Seimo pirmininku po to, kai buvo gautas minėtas VSD raštas, I.Rozova patvirtino tokį susitikimą buvus.
Ji aiškino, kad iš Viktoro Pranckiečio išgirdo tai, kad pažymoje nėra nieko rimta. Esą Seimo pirmininkas pasakė nežinantis, kokių veiksmų dėl to galėtų imtis, tiesiog pasiūlė jai atsisakyti minčių užimti Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovės postą.
I.Rozova tikino, kad apie VSD pažymą ji kalbėjo ir su Seimo LLRA-KŠS nariais.
Parlamentarė kėlė klausimą, kodėl kiti, pavyzdžiui, iš Vyriausybės ar prezidentūros, žinoję apie VSD pažymą, nesiėmė veiksmų. Ji mano, kad todėl, jog joje nebuvo nieko ypatinga.
Konsultavosi dėl sūnaus
I.Rozovos teirautasi, ar ji nesulaukė signalų, kad galėtų sulaukti kažkokių palengvinimų iš Rusijos pusės, tarkime, dėl vizų patenkant į šalį ir panašiai. Seimo LLRA-KŠS narė aiškino nerašiusi dienoraščio.
Tačiau ji pasakojo apie Sankt Peterburge studijavusį sūnų, kurį vadino savo pasididžiavimu. I.Rozova kalbėjo apie programą, leidžiančią Lietuvos piliečiams studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose.
Esą išgirdęs apie tai mokykloje, jos sūnus irgi pasirinko studijuoti Rusijoje. Tiesa, jis buvo įstojęs ir į mediciną Kaune, bet apsisprendė studijuoti Sankt Peterburge. Taip, anot I.Rozovos, padarytas geras darbas – užleista vieta studijuoti mediciną kitam jaunuoliui.
I.Rozova pripažino, kad jai reikėjo Rusijos diplomatų konsultacijos dėl sūnaus studijų Rusijoje. Ji neatsiminė konkretaus diplomato, su kuriuo telefonu ir renginio metu bendravo dėl to. Tik jo vardą ir tėvavardį.
Politikė kartojo, kad tai buvo ne pagalbos prašymas, o konsultacija dėl to, ar jos sūnus toliau galėtų tęsti studijas pagal tą pačią programą. Tačiau esą dėl to niekas iš jos po to neprašė jokių paslaugų.
Seimo narė Dovilė Šakalienė klausė, ar I.Rozova nemato problemos dėl to, kad siekė gauti paramą iš Lietuvai priešiškos valstybės, t.y. Rusijos.
„Ne“, – atsakė I.Rozova.
L.Kasčiūnas replikavo, kad dėl savo keturių vaikų irgi darytų viską, bet nesikreiptų į priešiškos valstybės ambasadą dėl pagalbos.
Klausiama, kodėl jos sūnus neliko studijuoti Lietuvoje, I.Rozova aiškino, kad norėjo grįžti į protėvių žemę. Prieš studijas Sankt Peterburge jis esą tik kartą buvo buvęs Rusijoje – konkrečiai Kaliningrade.
I.Rozova pasakojo Sankt Peterburge turinti geriausią draugę, pas kurią galinti apsistoti. Taip pat šiame mieste ji susitinka su sūnumi ir jo sutuoktinės šeima.
Pasiaiškinimas dėl Stačiatikių asamblėjos
Apginti kolegės stojo ir Seimo NSGK narys Audrys Šimas. Jis minėjo, kad nemažai minimų įvykių ir susitikimų vyko prieš keliolika metų, esą I.Rozova nebūtinai viską gali prisiminti.
Tačiau jis paklausė apie jos dalyvavimą Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos veikloje.
VSD yra nurodęs, kad Seimo narių dalyvavimas šios organizacijos veikloje yra rizikos veiksnys.
I.Rozova pasakojo, kad ji nežinojo apie tai, jog yra tokia organizacija. Anot jos, 2017 metais į Seimą atėjo kvietimas dalyvauti Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos renginyje Atėnuose.
„Kai atėjo tas kvietimas, aš pradėjau domėtis, kas tai yra, ir dabar tiesiog galiu supainioti, bet nepamiršau. Iš tikrųjų aš nelabai supratau, kodėl būtent man atėjo toks oficialus kvietimas. Aš suprantu, kad aš Seime – vienintelė stačiatikė ir tai yra priežastis. Suprasdama, kad yra tokia tarptautinė organizacija, kad ten turi dalyvauti ir aukštesnio rango, aš jiems atsakiau, kad būtų labai gražu, jeigu kvietimą atsiųstų Seimo pirmininkui. Ir toks raštas anglų kalba atėjo“, – pasakojo ji.
I.Rozova dėstė, kad Lietuva yra viena iš šios organizacijos steigėjų. 2017 metais ji vyko į jubiliejinį renginį Atėnuose.
Po to sekė kvietimas į Kairą, kur ji nevažiavo. Vėliau – į Kiprą, kur ji esą vyko savo lėšomis, gavusi Seimo valdybos leidimą.
Šiemet sulaukė kvietimo į Sakartvelą, kur ji irgi vyko sulaukusi Seimo vadovybės palaiminimo. Esą jokių perspėjimų nedalyvauti šiame renginyje ji neturėjo.
Priminsime, kad po šio renginio Tbilisyje kilo masiniai protestai.
Terminą nori nukelti pavasariui
Tyrimo išvadas parlamento NSGK Seimui turėjo teikti gruodžio pradžioje. Tačiau to nebus – terminą D.Gaižauskas jau nori nukelti pavasariui.
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę.
Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti.
Seimo NSGK taip pat pavesta atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų.
Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę parlamentarai.
