Seimo NSGK nario Arvydo Anušausko teigimu, komitetas bendru sutarimu nutarė siūlyti sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės I.Rozovos.
Tai kiek vėliau žurnalistams patvirtino ir komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Jis sakė, kad bus prašoma, jog tyrimą atliktų Seimo NSGK.
Pasak jo, laikinoji tyrimo komisija aiškintųsi, ar I.Rozova, anketoje vienaip ar kitaip nuslėpusi aplinkybes, dėl kurių jai nesuteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, nesulaužė priesaikos, ar elgėsi sąžiningai ir nepažeidė Konstitucijos.
Klausiamas, ar laikinosios tyrimo komisijos išvados galėtų nuvesti iki apkaltos I.Rozovai, D.Gaižauskas nuo komentarų susilaikė.
„Turi pasisakyti laikinoji tyrimo komisija. Susilaikysiu nuo komentarų, nes vienaip ar kitaip negalima dabar teikti išvadų“, – kalbėjo jis.
Pasak D.Gaižausko, kartu norima vertinti buvusio Seimo NSGK pirmininko Vytauto Bako ir kelių kitų komiteto narių, taip pat – parlamento pirmininko Viktoro Pranckiečio elgesį, kodėl jie nesiėmė ryžtingų veiksmų ir vienaip ar kitaip nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams.
Tarp tokių politikų minimas Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad informaciją apie I.Rozovą žinojo ir premjeras Saulius Skvernelis.
S.Skvernelis: ką man būtina žinoti, tą ir žinau
Šis trečiadienį patvirtino, kad buvo gavęs informacijos apie I.Rozovą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl to, nes jam nepriklauso pagal pareigas.
„Laikausi principo, kad būtina žinoti. Ką man būtina žinoti, tą ir žinau“, – teigė jis.
„Imtis priemonių turi tas, kas atsakingas ir privalo pagal užimamas pareigas“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo S.Skvernelis. Jis pabrėžė, kad I.Rozova nėra, nebuvo ir nebus Vyriausybės narė.
„Tikrai ne“, – į klausimą, ar informacija netrukdo bendradarbiauti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, trumpai atsakė premjeras.
„Iš tos informacijos, ką aš disponavau, tai, kiek prisimenu, tikrai ne“, – paklaustas, ar I.Rozova verta apkaltos, sakė jis. S.Skvernelis pareiškė nematęs reikalo šio klausimo aptarti su Lietuvos lenkų partija.
Bendravimas su diplomatais, turėjusiais ir „kitas pareigas“
Anot A.Anušausko, bus siekiama tirti tam tikrus dalykus, kurie buvo įvardyti kaip priežastis nesuteikti I.Rozovai leidimo susipažinti su slapta informacija. „Galiu pasakyti, kad detalės rodo, kad VSD sprendimas principingas ir pagrįstas“, – aiškino jis.
Galiu pasakyti, kad detalės rodo, kad VSD sprendimas principingas ir pagrįstas.
Seimo NSGK narys sakė, kad abejonių kelia I.Rozovos bendravimas su Rusijos diplomatais, kurie „turėjo ir kitas pareigas“.
Su jais, kaip pažymėjo A.Anušauskas, Seimo LLRA-KŠS frakcijos narė bendravo Lietuvoje. Tarp jų – ir iš mūsų šalies išsiųsti asmenys.
D.Gaižausko teigimu, Seimo NSGK gavo pakankamai informacijos, susijusios su I.Rozovos bandymu gauti leidimus dirbti su įslaptinta informacija.
„Taip pat gavome visą informaciją, kodėl buvo atsisakyta, kaip buvo vertinamas jos lojalumas, patikimumas ir kodėl VSD primygtinai prieštaravo jos leidimo išdavimui. Informacija, kurią mes gavome, tikrai yra panaši su 2017 metais, berods, gruodžio 22 dieną Konstitucinio Teismo išvada, susijusia su Mindaugu Basčiu. Kada dėl M.Basčio veiksmų buvo pasakyta, kad, nenurodžius tam tikros informacijos anketoje, kai buvo pildoma dėl leidimo gauti įslaptintą informaciją, buvęs Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes sulaužė priesaiką“, – komentavo jis.
Gavome visą informaciją, kodėl buvo atsisakyta, kaip buvo vertinamas jos lojalumas, patikimumas ir kodėl VSD primygtinai prieštaravo jos leidimo išdavimui.
D.Gaižauskas aiškino, kad I.Rozova leidimo dirbti su įslaptinta informacija prašė, nes norėjo užimti pareigas komitete, kur tokio leidimo reikia.
Tačiau, pagal VSD pateiktą informaciją, užpildytoje anketoje parlamentarė esą nuslėpė tai, kad palaiko asmeninius ryšius su ne NATO ir ne Europos Sąjungos valstybių diplomatinių atstovybių darbuotojais.
„VSD konstatavo, kad jos informacija nebuvo sąžiningai duota, dėl to traktavo, kad galimai Seimo narys gali būti nelojalus, nepatikimas, yra viena kita grėsmė, kad patikėta įslaptinta informacija gali būti nutekinta ar panašiai. Dėl to primygtinai prieštaravo leidimo išdavimui“, – tikino D.Gaižauskas.
VSD konstatavo, kad jos informacija nebuvo sąžiningai duota, dėl to traktavo, kad galimai Seimo narys gali būti nelojalus, nepatikimas, yra viena kita grėsmė, kad patikėta įslaptinta informacija gali būti nutekinta ar panašiai.
Jis akcentavo, kad VSD pateikė visą informaciją apie asmenis, su kuriais ryšius palaikė I.Rozova. Jis tvirtino, kad iš medžiagos galima spręsti, kad dėl to galėjo kilti rizikos nacionaliniam saugumui.
Aiškinosi ir kitus epizodus
Teigiama, kad V.Pranckietis informaciją apie I.Rozovą iš VSD gavo prieš pusantrų metų – 2018 sausio 18 d.
D.Gaižauskas teigė, kad taip pat Seimo NSGK posėdyje aiškintasi, kodėl apie VSD informaciją, kuri nuolat buvo teikiama buvusiam komiteto pirmininkui ir keliems kitiems komiteto nariams, nežinojo likę komiteto nariai.
„Pažymą, kurioje, kaip pavyzdžiui, buvo pateikta visa informacija, prieš pusantrų metų pasirašo V.Bakas ir du komiteto nariai: L.Kasčiūnas ir Virgilijus Alekna. Vėliau nė vienas komiteto narys nepasirašo šitos medžiagos. Tačiau atėjus į komitetą Gabrieliui Landsbergiui, iš karto po pažyma deda parašą „susipažino“ G.Landsbergis. Vėl nė vienas komiteto narys mes apie tai nežinome ir jokių aplinkybių nėra pateikiama“, – kalbėjo D.Gaižauskas, kuris pabrėžė, kad kilo įtarimų, kodėl buvo slepiama informacija nuo Seimo NSGK narių ir kodėl V.Bakas tąsyk nesiėmė ryžtingų veiksmų I.Rozovos atžvilgiu.
Nors anksčiau V.Bakas aiškino, kad informacija dėl I.Rozovos buvo prieinama ir kitiems Seimo NSGK nariams, D.Gaižauskas tvirtino, kad su informacija galima susipažinti, bet nė vienas kitas komiteto narys VSD pažymos nematė.
„Nes kai ateini susipažinti su informacija, imi visumą ir vienaip ar kitaip žinai. Per pusantrų metų daugiau nė vieno parašo nebuvo. Šiaip komiteto nariai visi, kurie buvo nepasirašę, ne tai, kad užsigavę, bet aiškino, kodėl buvo slepiama yra informacija ir kiek dar jos yra nuslėpta“, – žurnalistams sakė jis.
Žinojo ir S.Skvernelis
Seimo NSGK vicepirmininkas L.Kasčiūnas tvirtino, kad kai VSD raštas adresuojamas komiteto pirmininkui ar komitetui, vadovas susipažįsta su informacija ir perduoda kitiems nariams, kad jie taip pat gali susipažinti su ja.
„Aš nesu kaltas, kad kai kurie komiteto nariai po pusantrų metų neskaito tų pažymų. Mes visi turime tokias pačias teises tą patį padaryti. Tu gali eiti ir skaityti. Tai jeigu iš 9 ar 10 narių trys susipažino, tai galima sakyti, kad trys dirba savo darbą, o kiti galbūt jį mažiau dirba arba šiek tiek tinginiauja“, – komentavo jis.
Situaciją dėl I.Rozovos žinojusių pusantrų metų, L.Kasčiūno teigimu, yra ne vienas. Be kitų minėtų politikų, anot jo – ir premjeras S.Skvernelis.
„Jis irgi žinojo situaciją. Tai irgi reikia žinoti. Jeigu mes aiškinsimės šitas aplinkybes, tai pasiaiškinsime ir tą faktą, kad ministras pirmininkas irgi pusantrų metų žinojo. Ne aš dabar esu valdančiojoje koalicijoje su LLRA-KŠS“, – pabrėžė jis.
Jeigu mes aiškinsimės šitas aplinkybes, tai pasiaiškinsime ir tą faktą, kad ministras pirmininkas irgi pusantrų metų žinojo. Ne aš dabar esu valdančiojoje koalicijoje su LLRA-KŠS.
Klausiamas, kodėl pusantrų metų nesiėmė jokių veiksmų dėl I.Rozovos, L.Kasčiūnas sakė susipažinęs su slaptu saugumo raštu.
„Ką tu gali daryti su įslaptintu raštu? Jeigu aš daryčiau kažką, sakykime, bandyčiau atskleisti informaciją, kuri yra įslaptintame rašte, aš pažeisčiau Lietuvos įstatymus. Tada, kai atsirado galimybė ir mes sužinojome, kad yra raštas, kuris neįslaptintas, – jis pas Seimo pirmininką, mes ėmėmės veiksmų, kaip ir matėte. Kreipėmės į Seimo pirmininką, kad jis pasidalintų tuo raštu su visuomene ar atitinkamais komitetais“, – komentavo politikas.
Informacijos prašė konservatoriai
Paviešinti, kodėl VSD nesuteikė I.Rozovai teisės dirbti su įslaptinta informacija, V.Pranckiečio paprašė Seimo NSGK dirbantys konservatoriai.
„Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 dieną Seimo pirmininkas V.Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš VSD, kodėl I.Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau skirtingai negu Mindaugo Basčio atveju, V.Pranckiečiui šįsyk, panašu, pritrūko drąsos ir principingumo veikti analogiškai. Todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl I.Rozovos veiklos, kuri gali kelti rizikas Lietuvos nacionaliniam saugumui, reikalaujame Seimo pirmininko nedelsiant supažindinti ir kitus Seimo narius bei visuomenę su neįslaptintu VSD atsakymu dėl I.Rozovos teisės dirbti su įslaptinta informacija“, – pirmadienį teigė L.Kasčiūnas.
Praėjusią savaitę dėl I.Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje Seimo NSGK buvo surengtas neeilinis posėdis.
Nesupranta ažiotažo
Su I.Rozova trečiadienį susisiekti nepavyksta – jos telefonas išjungtas. Praėjusią savaitę 15min ji aiškino nesupranti, kodėl kilo triukšmas dėl jos dalyvavimo Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje.
Šios organizacijos renginiuose ji sakė nepastebėjusi jokių Rusijos įtakos ženklų.
Taip pat I.Rozova tikino, kad Rusijos atstovai nebandė su ja kažkaip išskirtinai bendrauti ir panašiai.
„Be abejo, ne. Noriu, kad jūs suprastumėte – aš tiek metų esu politikoje ir suprasti, kas yra gerai, o kas yra blogai man ir mano šaliai, aš jau kaip nors galiu. O iš tikrųjų bendravimas labai įdomus, kadangi ten buvo mano kolegos ir iš Estijos, Latvijos, ir tokių šalių kaip Jordanija, Juodkalnija ir taip toliau“, – pasakojo politikė.
