Penktadienį rengiama pirmoji tam skirta nuotolinė konferencija. Per ją bus išklausytos akademinių įstaigų ekspertų įžvalgos dėl naujų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir strategijos atnaujinimo krypčių, teigiama Seimo Spaudos tarnybos pranešime.
NSGK pirmininko konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją būtina, kad joje būtų atspindėti naujausi globalūs iššūkiai.
„(...) pavyzdžiui, COVID-19 poveikis mūsų nacionalinio saugumo sistemai. Pirmiausia, aišku, krizių valdymo sistemai, mūsų priklausomybė nuo globalių tiekimo grandinių, valstybės rezervui, galų gale Kinijos veiksnio įvertinimui, kuris buvo nepakankamai įvertintas dabar galiojančioje strategijoje“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
Anot jo, taip pat reikia atsižvelgti į pasikeitusią Rusijos ir Baltarusijos santykių dinamiką Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, taip pat iš naujo įvertinti santykius su Britanija po „Brexit“.
„Viso to dabar galiojančioje strategijoje nėra“, – teigė NSGK vadovas.
„Dar pridurčiau, kad net pasenusi nuostata dėl gynybos finansavimo, ji neatliepia parlamentinių partijų susitarimo, kad iki 2030 metų būtų siekiama gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto“, – sakė jis.
Penktadienį nuotolinėje konferencijoje dalyvaus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vilniaus politikos analizės instituto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir kitų akademinių įstaigų analitikai.
„Pradedame pirmą etapą, kai sukviečiame žinomus ekspertus, analitikus, kad jie išsakytų, ką reikėtų keisti. Manau, kad sausio pradžioje mes visa tai apibendrinsime, pateiksime Valstybės gynimo tarybos nariams su NSGK narių pozicija. Tada Krašto apsaugos ministerija kurs darbo grupę ir parengs dokumentą pagal pateiktas pastabas, savo įsivaizdavimus“, – sakė L.Kasčiūnas.
Jis tikisi, kad kovo 10 dieną strategijos projektas grįš į Seimą ir bus priimtas per pavasario sesiją.
„Kitaip nei anksčiau, strategija bus ne tik dokumentas, kuris bus išverstas į anglų kalbą ir padėtas į stalčių, bet jis peržiūrimas kiekvienais metais, pažiūrint kiek jo nuostatos yra integruotos į kitus valstybės programinius dokumentus“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Dabartinė Nacionalinio saugumo strategija priimta 2017 metų sausį. Joje nurodyta 14 grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių. Pirmuoju numeriu dokumente įrašyta konvencinė karinė grėsmė, kurią kelia Rusijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų, jos karinių pajėgumų telkimas ir plėtra Lietuvos kaimynystėje.
