„Rytoj tęsime klausymus, pirmojoje dalyje daugiau dėmesio skyrėme, kaip šaukimo reforma stiprins gynybinį valstybės potencialą, o dabar kalbėsime su studentų organizacijomis, NVO, kurios turi savo nuomonę dėl reformos“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Klausymai rengiami, Seimui svarstant šaukimo į kariuomenę sistemos pertvarką, sudarančią prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių.
„Juos tikrai turime išklausyti, pasitarti ir ieškoti bendro supratimo, kaip suderinti šaukimo reformą, didinant šauktinių skaičių, su išsakytais lūkesčiais“, – pažymėjo komiteto vadovas.
Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.
Pasirinkusiems tokią karo prievolės formą studijuojantiems jaunuoliams tarnauti reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.
