S.Skvernelis trečiadienio vakarą Seime žurnalistams sakė jokio kvietimo negavęs ir abejojo, kad dalyvaus tokiame renginyje.
„Nematau tokios statutinės galimybės eitu kažkur. Visi klausimai yra atsakyti“, – pareiškė Vyriausybės vadovas.
Antradienio Vyriausybės vadovo iš Seimo tribūnos pateikti atsakymai ta tema opozicijos netenkina.
„Atsakymai vakar posėdyje tikrai nebuvo priimtini, šiandien manome, kad premjeras turėtų patikslinti informaciją“, – po trečiadienį vykusio opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų seniūnų susirinkimo Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Norime išsiaiškinti tiksliai ir technines detales, ir premjero politinius vertinimus, kodėl jis pasirinko vakar sakyti netiesą Seimo salėje“, – teigė jis.
Pasak G.Landsbergio, S.Skvernelis sakė netiesą, kad „jam, kaip premjerui, Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas negalioja“.
„Tiek įstatymai, tiek poįstatyminiai teisės aktai jam galioja, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui. Tiesiog jis pasirinko sau patogius ir taiko savo atveju patogesnius teisės aktus. Manome, kad tai nepriimtina“, – kalbėjo konservatorių vadovas.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas tvirtino norįs žinoti, kas nurodė ištrinti spalio 3 dienos Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.
„Manęs, kaip žmogaus dirbusio Vyriausybėje ir klausiusio pasitarimų įrašus, tikrai netenkina vakarykštis premjero atsakymas. Mes norėtume išgirsti, kas vis dėlto davė komandas. Nes tvarka, aprašyta kanceliarijos reglamente, yra ta tvarka, kuri galioja keliolika metų (...) Be specialaus nurodymo toks įrašas negalėjo būti ištrintas“, – įsitikinęs buvęs krašto apsaugos ministras.
Anot jo, Vyriausybės vadovas yra suklaidintas arba meluoja.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad jeigu paaiškėtų, jog premjeras melavo, jam galėtų būti inicijuojama interpeliacija.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo atveju paminta viena svarbiausių teisių – visuomenės teisė žinoti.
Visuomenė turi teisę žinoti, kai ne uždaruose, o viešuose posėdžiuose kalbami dalykai yra nuslepiami.
„Ne mums, politikams, smalsu sužinoti, ką premjeras yra prišnekėjęs, visuomenė turi teisę žinoti, kai ne uždaruose, o viešuose posėdžiuose kalbami dalykai yra nuslepiami. Čia yra visuomenės interesas žinoti, kas elgiasi su visuomenės teise žinoti taip, kad visuomenė nesužinotų“, – teigė jis.
„Premjeras elgiasi, kaip policininkas, nieko aš jums nepasakosiu, nieko jūs neturite žinoti“, – S.Skvernelio pasakymą, kad teisė žinoti nėra absoliuti, įvertino liberalas.
Premjeras savo ruožtu aiškino, kad atsisakant žurnalistams duoti pasitarimo garso įrašą ir vėliau jį ištrinant pasielgta teisėtai.
„(...) viskas atlikta teisėtai, teisiškai, tą puikiai žino opozicija, tik apsimeta, kad nesupranta teisės taikymo, teisės normų“, – teigė S.Skvernelis.
Vyriausybės pasitarime spalio 3 dieną svarstytas klausimas dėl Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Atidėjus sprendimą, žurnalistai pareikalavo pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas.
Antradienį S.Skvernelis buvo iškviestas į Seimą atsakyti parlamentarų raštu užduotus klausimus.
